"Žinia yra aiški, - sakė JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton. - Jei Iranas ir toliau demonstruos nenuolaidumą, jis susidurs su didėjančiu spaudimu ir izoliacija. Šiandien Jungtinės Valstijos imasi virtinės žingsnių šiam pasirinkimui paryškinti".

H.Clinton, pristatydama "reikšmingą spaudimo Iranui padidinimą", sakė, kad JAV pirmą kartą tiesiogiai taikosi į Irano energetikos sektorių.

"Pastarosiomis dienomis atsirado naujų įrodymų, kad Irano lyderiai toliau nepaiso savo tarptautinių įsipareigojimų", - sakė ji, turėdama omenyje kol kas griežčiausią Jungtinių Tautų (JT) atominės energetikos priežiūros agentūros ataskaitą dėl Irano branduolinių ambicijų.

Kalbėdama apie sankcijas dėl prekių, paslaugų ir technologijų gyvybiškai svarbiam petrochemijos sektoriui, H.Clinton pažymėjo, kad "turi būti tokio elgesio pasekmių".

Irano energijos pardavimas, kaip manoma, nulemia maždaug 70 proc. vyriausybės biudžeto ir yra gyvybiškai svarbus Irano ekonomikai.

JAV iždo sekretorius Timothy Geithneris savo ruožtu paskelbė perspėjimą, kad visos kompanijos, kurios turės verslo reikalų su Irano bankininkystės sektoriumi, gali tapti neteisėtos veiklos finansuotojomis.

JAV vyriausybė pavadino Iraną "pirmaeiliu rūpesčiu dėl pinigų plovimo", bet dar nepriėmė visapusiškų sankcijų prieš Irano centrinį banką.

"Finansinės institucijos visame pasaulyje turėtų labai gerai pagalvoti apie verslo reikalų su Iranu riziką", - sakė T.Geithneris.

Didžioji Britanija ir Kanada taip pat ėmė taikyti naujas priemones, kuriomis Iranas spaudžiamas atsisakyti savo numanomos branduolinių ginklų programos. H.Clinton sakė, jog tikisi, kad šiuo pavyzdžiu paseks ir daugiau šalių.

"Artimiausiomis dienomis tikimės papildomų sankcijų iš kitų tarptautinių partnerių", - sakė ji.

Iranas tvirtina, kad jo branduolinė programa yra taiki.

Vašingtono sprendimas sugriežtinti sankcijas Teheranui prieštarauja tarptautinei teisei, teigia Maskva

Rusija vertina JAV vienašališkų sankcijų Iranui griežtinimą kaip nepriimtinas ir prieštaraujančiais tarptautinei teisei priemones.

"Dėl JAV administracijos sprendimo sustiprinti galiojančias vienašališkas sankcijas Iranui, kurios atsiliepia trečiųjų šalių bendrovėms, bendradarbiaujančioms su juo naftos ir naftos perdirbimo srityse, taip pat Irano bankų sektoriui, vėl pabrėžiame, kad Rusija vertina tokias išorines priemones kaip nepriimtinas ir prieštaraujančias tarptautinei teisei", - pareiškė Rusijos URM oficialiojo atstovo pavaduotoja Marija Zacharova, atsakydama į agentūros "Interfax" klausimą.

"Tokia praktika, kaip rodo situacijos raida dėl Irano branduolinės programos, smarkiai apsunkina galimybę pradėti konstruktyvų dialogą su Teheranu. Spaudimo sankcijomis stiprinimas, kuris kai kuriems mūsų partneriams darosi kone savitikslis, nesustiprins Irano pasiryžimo sėstis prie derybų stalo", - pareiškė M.Zacharova.

"Manome, kad nuolatinis sankcijų griežtinimas seniai peržengė neplatinimo uždavinių sprendimo, atsižvelgiant į Irano branduolinę programą, ribas", - pabrėžė M.Zacharova.

Iranas peržiūrės bendradarbiavimą su TATENA dėl naujų sankcijų

Irano įstatymų leidėjai antradienį iš naujo svarstys bendradarbiavimą su Tarptautine atominės energetikos agentūra (TATENA), reaguodami į tai, kad Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai paskelbė naujas sankcijas Teheranui dėl šiitiškos respublikos vykdomos branduolinės programos.

Šis parlamento komisijos, atsakingos už nacionalinį saugumą ir užsienio politiką, posėdis bus surengtas po eilinės URM konferencijos, per kurią jos atstovas Raminas Mehmanparastas tikriausiai komentuos naująsias sankcijas.

JAV, Didžioji Britanija ir Kanada pirmadienį paskelbė, jog imsis naujų priemonių, turinčių dar labiau izoliuoto Irano centrinį banką ir kitas finansines institucijas, siekiant sustiprinti spaudimą Teheranui dėl jo branduolinės veiklos.

Prancūzija taip pat nurodė "pasisakanti už naujas precedento neturinčias sankcijas".

Šių koordinuotų vienašališkų priemonių imamasi reaguojant į lapkričio 8 dieną paskelbtą TATENA ataskaita, kurioje nurodoma, jog agentūra turi "įtikinamų" įrodymų, kad Iranas mėgino pasigaminti branduolinių ginklų.

Tuo tarpu Iranas teigė, kad ši ataskaita "nepagrįsta" ir kaltino TATENA vadovą Yukiyą Amano (Jukiją Amaną) užėmus Vašingtonui palankią poziciją. Šiitiška respublika dar kartą pabrėžė vykdanti tik taikią civilinę branduolinės energetikos programą.

Kai kurie įstatymų leidėjai reikalavo, kad bendradarbiavimas su TATENA būtų nutrauktas.

Iranas taip pat boikotavo pirmadienį vykusį šios Jungtinių Tautų (JT) agentūros forumą dėl nebranduolinės zonos įkūrimo Artimuosiuose Rytuose, tačiau pareigūnai sakė, kad Teheranas laikysis savo įsipareigojimų TATENA.

Užsienio reikalų ministras Ali Akbaras Salehi sekmadienį pareiškė, kad jo šalis "toliau" bendradarbiaus su TATENA, jeigu ši "subalansuos savo požiūrį" į šiitišką respubliką.

Tuo tarpu prekybos ir komercijos ministras Mehdi Ghazanfari pirmadienį pripažino, kad gresiančios sankcijos, apie kurias jau prieš kelias dienas rašė JAV žiniasklaida, privers Iraną "kentėti".

Kita vertus, jis akcentavo, jog Iranas pajėgs išgyventi, labiau kliaudamasis savais ištekliais, taip pat vystydamas ryšius su kitomis jam draugiškesnėmis šalimis.

M.Ghazanfari taip pat užsiminė, kad šalys, kurios nusigręš nuo Irano dėl šių sankcijų, nukentės, netekusios galimybės pirkti iš Teherano naftos ir dujų.

"Tai jiems (gresia) energetikos (išteklių) stygius. Nes jeigu jie neatvyks čia ir neinvestuos, jiems derėtų pagalvoti apie alternatyvas, - sakė ministras. - Jeigu jie neinvestuos į mūsų naftos projektus - praras gerą rinką kontraktams, taip pat rinką įrangai. Bendrovės, gaminančios tokią įrangą, turės užsidaryti."

Irano ekonomika, kurios vertė, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, yra apie 480 mlrd. JAV dolerių, labai priklausoma nuo naftos pardavimo, sudarančio apie 70 proc. iždo pajamų.

Pirmadienį paskelbtomis sankcijomis siekiama dar labiau sustiprinti spaudimą Irano finansų sektoriui, kad šiai šaliai taptų sunkiau gauti lėšų už parduodamą naftą.

Kita vertus, nebuvo imtasi drakoniškų priemonių prieš Irano centrinį banką, kurios, kaip baiminosi Vakarų šalių pareigūnai ir analitikai, galėjo smarkiai pabranginti naftą, tokiu būdu dar labiau gilinant pasaulinę ekonomikos krizę, o Iranas tokiu atveju džiaugtųsi pagausėjusiomis lėšomis.