Į valstybės vadovo postą pretenduoja 11 kandidatų. Kad iškovotų pergalę pirmajame rate, pretendentas turi surinkti 50 proc. rinkėjų balsų plius dar vieną balsą.
Rinkimai Pietų Osetijoje sekmadienį vyksta valdžiai ėmusis sustiprintų saugumo priemonių, rinkimus stebi maždaug 80 stebėtojų. Kol kas jokių rimtų pažeidimų neužfiksuota.
Rinkimai vyksta pasibaigus dabartinio respublikos prezidento Eduardo Kokoitos įgaliojimams. Pats jis rinkimuose nedalyvauja.
Dėl Pietų Osetijos vadovo posto iš viso kovoja 11 kandidatų.
Balsavo keli kandidatai į prezidentus: valdančiosios partijos "Vienybė" - Anatolijus Bibilovas (Nepaprastųjų situacijų ministerijos vadovas), Alanas Kotajevas (Cchinvalio administracijos vadovo pavaduotojas), Georgijus Kabisovas (Valstybinio informacijos, ryšių ir masinių komunikacijų komiteto pirmininkas), Dmitrijus Tasojevas (socialdemokratų lyderis) ir Ala Džiojeva (buvusi švietimo ministrė).
Apie rinkėjų skaičių galima spręsti iš balsalapių: jų buvo išspausdinta 34 tūkst. kopijų. Vietos rinkimų komisijos pirmininkė Bela Plijeva atmetė tikimybę, kad balsalapių gali pritrūkti visiems balsuojantiesiems, o nepanaudotus pažadėjo sunaikinti.
Rinkimai bus pripažinti įvykę, jeigu balsavime dalyvaus daugiau nei pusė rinkėjų, įtrauktų į balsavimo sąrašus.
Kad laimėtų rinkimus, kandidatui būtina surinkti 50 proc. plius vieną balsą.
Tbilisis jau pareiškė, kad "vadinamieji prezidento rinkimai jokios reikšmės neturi".
"Šie rinkimai jokios reikšmės neturi, nes pasaulio bendrija nepripažįsta nei pačių rinkimų, nei jų rezultatų. Tad neturi jie reikšmės ir Gruzijai", - pareiškė Gruzijos užsienio reikalų ministro pavaduotoja Nino Kalandadzė.
Rinkimų kova neapsiėjo be skandalų. CRK sprendimu dalyvauti prezidento rinkimuose nebuvo leista opozicionieriui ir Rusijos laisvųjų imtynių rinktinės vyriausiajam treneriui Dzambolatui Tedejevui. Dėl šio sprendimo Cchinvalyje kilo riaušės.
Petų Osetijos CRK išplatino pareiškimą, kuriame sakoma, kad Pietų Osetijos prezidentu, pagal konstituciją, gali tapti tik pilietis, nuolat gyvenantis jos teritorijoje pastaruosius 10 metų. Dz. Tedejevas, respublikos VRM duomenimis, negyveno respublikoje pastaruoju laiku.
Vėliau teismas patvirtino atsisakymą įregistruoti Dz.Tedejevą, tačiau pats opozicionierius vis tiek tikino, kad Pietų Osetijoje "vyksta teisinė savivalė" ir kad jis turi teisę dalyvauti rinkimuose.
Spalio 13 dieną Dzambolatas Tedejevas buvo "išvežtas" iš Pietų Osetijos į Rusijos teritoriją.
Kalbėdamas apie skandalą dėl Dz.Tedejevo kandidatūros iškėlimo respublikos prezidentas Eduardas Kokoity pareiškė, kad išvengti kalėjimo opozicionieriui padėjo "respublikos vadovybės gera valia".
Rinkimų išvakarėse E.Kokoity pripažino, jog rinkimų kampanija vyko "esant sudėtingoms aplinkybėms", bet pareiškė įsitikinimą, kad žmonės teisingai pasirinks ir naujas respublikos lyderis toliau stiprins santykius su Rusija.
Sekmadienį E. Kokoity pareiškė, kad atidavė balsą už integracijos su Rusija stiprinimą.
"Aš balsuoju už tą kursą, kuris stiprins Pietų Osetijos respublikos valstybingumą, ir svarbiausia - už kursą stiprinti integraciją su Rusijos Federacija", - pabalsavęs sakė jis žurnalistams.
"Balsuoju už rusų kalbos valstybinį statusą. Tai mūsų padėka didžiajai Rusijai, Rusijos sūnums ir dukroms, kurie suteikė ir teikia didžiulę pagalbą mūsų daug iškentėjusiai šaliai", - pabrėžė jis.
"Aš tikiuosi, jog respublika ir toliau darys viską, kad stiprėtų jos valstybingumas, tarptautinis autoritetas, ir toliau vykdys mūsų 2001 metais paskelbtą kursą integruotis su Rusijos Federacija ir plėtoti mūsų santykius", - pridūrė E.Kokoity.
Jis taip pat pasveikino Rusiją, pasiekus susitarimą dėl įstojimo į PPO.
Separatistinės respublikos vadovas pažymėjo, jog jo neglumina galimas tarptautinių stebėtojų dislokavimas prie Pietų Osetijos sienų.
"Tarptautinių stebėtojų buvimas prie Pietų Osetijos sienos niekaip neatsilieps Rusijos Federacijos ir Pietų Osetijos Respublikos tarpvalstybiniams santykiams", - pareiškė kadenciją baigiantis lyderis.
Maskvoje taip pat atidžiai stebimas balsavimas.
2010 metais Rusijos vyriausybės pirmasis vicepremjeras Igoris Šuvalovas, lankydamasis Pietų Osetijoje, pranešė, kad iš viso Rusijos ekonominė pagalba Pietų Osetijai iki to laiko sudarė vos kiek mažiau nei 1 mlrd. dolerių.
Tiek pinigų teoriškai galėjo padaryti laimingus visus Pietų Osetijos gyventojus, bet ekspertai mano, kad finansinė pagalba atsiduria kažkieno kišenėse abipus sienos. Net pats E.Kokoity interviu Rusijos žiniasklaidai pasiskundė, kad pinigai iš Maskvos Pietų Osetijos neva nepasiekia, todėl atkūrimai darbai respublikoje beveik nevyksta.
Maskva oficialiai laiko Pietų Osetiją suverenia valstybe, bet mėgina kontroliuoti, kaip išleidžiamos lėšos, skiriamos respublikai atkurti ir ekonomikai plėtoti tokiais pat būdais, kaip ir Rusijos vidaus projektuose.
Statybos rangos Pietų Osetijoje konkursai skelbiami oficialiame Rusijos valstybinių pirkimų portale, o lėšos nukreipiamos per specialų Rusijos regionų plėtotės ministerijos padalinį.