Tačiau nesutariama, kiek branduolinių užtaisų Jungtinėms Valstijoms reikia pasilikti epochoje po Šaltojo karo, taip pat ginčijamasi dėl atominių ginklų išlaikymo išlaidų.
"Amerikai dar vienas branduolinis ginklas reikalingas tiek pat kaip (popmuzikos superžvaigždei) Lady Gagai - naujas drabužis", - sakė demokratas Atstovų Rūmų narys Edas Markey, pageidaujantis, kad Kongresas atsisakytų "nebūtinų ginklų".
Pentagonas verčiamas per ateinantį dešimtmetį sumažinti išlaidas bent 450 mlrd. dolerių, o galimai ir dar 600 mlrd. dolerių, jeigu Kongresui nepavyktų susitarti dėl biudžeto deficito mažinimo. Esant tokiai padėčiai, JAV gynybos sekretorius Leonas Panetta tikisi sutaupyti branduolinės ginkluotės sąskaita.
"Mūsų pagrindinis prioritetas - išlaikyti branduolinio sulaikymo veiksnį, bet šis arsenalas galimai neturi būti toks didelis kaip dabar", - sakė Pentagono atstovas spaudai George'as Little'as.
Anksčiau šiais metais kartu su Rusija ratifikuota naujoji Strateginės ginkluotės mažinimo sutartis (START) reikalauja mažinti Amerikos turimų branduolinių kovinių galvučių ir raketų skaičių. Pagal šią sutartį JAV įsipareigojo iš šiuo metu turimų 1 790 kovinių galvučių palikti ne daugiau nei 1 550.
Pasak E.Markey, Jungtinės Valstijos kasmet savo branduolinių pajėgų išlaikymui išleidžia daugiau nei 50 mlrd. dolerių. Jis ir 64 kiti įstatymų leidėjai demokratai ragina sutaupyti 200 mlrd. dolerių per ateinantį dešimtmetį.