Rusija išnaudoja susidariusią padėtį
"Susidaro įspūdis, jog Rusija mėgina išnaudoti susidariusią padėtį", bandydama įrodyti, jog Čečėnijos kovotojai yra susiję su Osama bin Ladenu", - BNS sakė Seimo užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Gediminas Kirkilas. Pasak jo, Rusija taip pat rodo didelį aktyvumą, sprendžiant įvairius tarptautinius klausimus, - teigė URK pirmininkas.
Pasak G.Kirkilo, "mėginama paaiškinti, kad pavyzdžiui priešraketinė gynyba nėra efektyvi".
Jo teigimu, platus JAV ir Rusijos bendradarbiavimas pastarajai yra naudingas, bandant išsiderėti įvairių nuolaidų.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Dainius Žalimas teigė, jog dvišalės konsultacijos tarp Rusijos ir JAV yra naudingos abiem šalims. "Tačiau jos turi skirtingų interesų", - BNS sakė politologas.
Jo teigimu, Rusija yra linkusi demonstruoti solidarumą kovoje su terorizmu, mainais į tam tikras sąlygas dėl NATO plėtros, ir dėl Čečėnijos.
"JAV yra svarbu suburti galimoms operacijoms kuo didesnę paramą", - sakė D.Žalimas.
Čečėnus sieja su teroro išpuoliais
Vladimiras Putinas teigia, jog Rusija pasiruošusi su Vašingtonu pasidalinti slaptųjų tarnybų informacija, tačiau taip pat paragino JAV paremti Rusijos "antiteroristinę" kampaniją Čečėnijoje.
Gynybos ministras Sergejus Ivanovas šia tema yra sakęs, kad negalima taikyti dvigubų standartų, "terorizmo negalima skirstyti į "gerą" ir "blogą".
TSPMI dėstytojo D.Žalimo teigimu, "akivaizdu, jog Rusija bando tarptautine situacija naudotis spręsdami savo problemas Čečėnijoje".
Jo teigimu, rusai nuolat bando čečėnų kovotojus susieti su teroro išpuoliais JAV.
Pasak D.Žalimo, JAV tokiai pozicijai nepritaria. "JAV mano, kad Čečėnijoje pirmiausia reikia surasti politinį sprendimą", - BNS sakė politologas.
Tačiau jis nesiryžo prognozuoti kaip JAV pozicija gali kisti ateityje.
Po rugsėjo 11 dieną Niujorke bei Vašingtone įvykdytų teroristinių išpuolių, kuriuos kaip manoma organizavo Osama bin Ladenas, šiuo metu besislapstantis Afganistane, JAV ruošiasi didelio masto antiteroristinei kampanijai.
Tikėtina, jog JAV ir jos sąjungininkai artimiausiu metu pradės karo veiksmus Afganistane.
Afganistano kaimynystėje esančių Uzbekistano, Kazachstano, Tadžikistano, Kirgizijos ir Turkmėnistano vaidmuo JAV karinių operacijų metu gali būti gana didelis.
Vašingtonas neslepia, jog yra suinteresuotas Uzbekistano ir Tadžikistano, besiribojančių su Afganistanu, karinių bazių naudojimu.
D.Žalimo teigimu, "karinių bazių klausimas sunkiai gali būti išsprendžiamas be Rusijos dalyvavimo".
"Už tai jie (rusai - BNS) gali kažko pareikalauti", - sakė politologas.
Jo teigimu, Čečėnijos klausimas gali būti vienas iš reikalavimų JAV. "Kadangi JAV šiuo metu svarbiausia imtis kuo efektyvesnių priemonių prieš terorizmą, JAV gali apsimesti, jog nemato Čečėnijos problemos", - kalbėjo D.Žalimas.
URK pirmininko G.Kirkilo teigimu, dabar Rusijai svarbiausia išsaugoti didžiosios valstybės statusą. "Jie suinteresuoti šiuo metu dalyvauti visuose tarptautiniuose reikaluose", - kalbėjo G.Kirkilas.
Jo teigimu, pagrindinis Maskvos uždavinys yra pademonstruoti pasauliui, kad be Rusijos tokios problemos negali būti sprendžiamos.
Šią savaitę V.Putinas pagaliau išsakė aiškią Rusijos poziciją antiteroristinės kampanijos atžvilgiu.
Rusijos prezidentas per susitikimą su aukščiausiais šalies parlamentarais kategoriškai atmetė galimybę, kad į Afganistaną, kur slapstosi pagrindinis JAV įtariamasis dėl rugsėjo 11-osios teroro išpuolių Osama bin Ladenas, gali būti nusiųsti Rusijos kareiviai, tačiau pažadėjo paramą opoziciniam Šiaurės Aljansui.
"Mes nesiųsime savo kareivių į Afganistaną, bet koridorius atidarysime ir padėsime su valdančiuoju Talibano režimu kovojančiam Šiaurės Aljansui", - sakė prezidentas per Kremliuje vykusį susitikimą su Valstybės tarybos prezidiumo nariais, parlamento rūmų pirmininkais ir Federalinio Susirinkimo parlamentinių grupių lyderiais.
V.Putinas taip pat patvirtino, kad Rusija teiks politinę ir moralinę paramą Jungtinėms Valstijoms kovoje su terorizmu, taip pat perduos šalies specialiųjų tarnybų turimą informaciją, tačiau savo oro erdve leis naudotis tik atliekant humanitarinius reisus.
Tačiau ir po šios kalbos lieka daug klausimų į kuriuos nėra atsakymų. Be ne svarbiausias iš jų, ar Rusija neprieštaraus, jog JAV naudotųsi buvusių sovietinių respublikų, besiribojančių su Afganistanu, karinėmis bazėmis bei oro erdve.
URK pirmininko teigimu, nėra ko stebėtis, kad Rusija atsitraukė nuo gan įpareigojančių, iškart po teroro aktų pasakytų pareiškimų. "Rusija niekada nenori prisiimt daug įsipareigojimų", - BNS sakė G.Kirkilas. Jo teigimu, "tokia yra Rytų politikos tradicija".
Rusija netrukdys Jungtinėms Valstijoms
Beveik prieš dvi savaites NATO ir Rusija vieningai pareiškė, kad antradienio teroro atakų Jungtinėse Valstijose kaltininkai negali likti nenubausti.
Tuomet buvo teigiama, kad NATO ir Rusija ragina visą tarptautinę bendriją susivienyti kovai su terorizmu.
Po tokių Rusijos pareiškimų buvo tikimasi, jog jei Rusija ir nedalyvaus kariniuose veiksmuose, tai bent netrukdys JAV, ruošiantis atakai prieš teroristus, naudotis buvusių sovietinių respublikų esančių Vidurinėje Azijoje teritorija.
Tuo tarpu Rusijos gynybos ministras S.Ivanovas pastaruoju metu nekartą pabrėžė, kad jo šalis nepritaria NATO pajėgų dislokavimui Vidurinės Azijos valstybėse, kurių kelios ribojasi su Afganistanu.
Afganistanas, kurio didžiausią teritorijos dalį kontroliuoja Talibano judėjimas, turi sienas su buvusiomis sovietinėmis respublikomis Tadžikistanu, Uzbekistanu ir Turkmėnistanu.
Yra manoma, jog Rusija Jungtinių Valstijų ketinimams naudotis buvusių sovietinių respublikų bazėmis, prieštarauja bijodama, jog JAV gali įsitvirtinti Vidurinės Azijos regione, sukeldama grėsmę Rusijos įtakai, taip vadinamajame "artimajame užsienyje".
Politologo D.Žalimo teigimu, "Rusija nuolatos NVS valstybes laikė savo išimtine interesų sfera, tad natūralu, kad rusai prieštarauja JAV norui naudotis buvusių sovietinių respublikų karinėmis bazėmis".
"Tačiau kita vertus, Rusija atsiduria nepatogioje situacijoje, nes kai kalba eina apie kovą su terorizmu - negražu prieštarauti", - sakė politologas.
Tokią Rusijos poziciją patvirtina ir S.Ivanovo pareiškimas, jog Maskva tikisi, kad "valstybės - NVS kolektyvinio saugumo sutarties narės, prieš priimdamos tam tikrus sprendimus, pasikonsultuos su Rusija".
Įvaizdis priklausys nuo veiksmų
G.Kirkilas kalbėdamas apie kai kurių Vidurinės Azijos valstybių priklausomybę nuo Rusijos akcentavo ne tik priklausomybę NVS bei karinius įsipareigojimus, bet ir ekonominę tų šalių priklausomybę nuo Rusijos.
Kol kas tik Kazachstanas ir Kirgizija iš buvusių sovietinių valstybių Vidurinėje Azijoje yra pareiškę, jog reikalui esant suteiks visokeriopą paramą JAV.
D.Žalimo teigimu, Rusijos įvaizdis labai priklausys nuo tolimesnių jos veiksmų. "Jei Rusija sutrukdytų JAV įkelti koją į Uzbekistaną ar Tadžikistaną, Rusijos reputacija susvyruotų", - BNS sakė politologas.
G.Kirkilo teigimu, Rusija naudodamasi tarptautine situacija, šiuo metu tapo žymiai aktyvesniu pasaulinės politikos dalyviu. "Ji dabar turi žymiai didesnes galimybes įtakoti procesus, nei tai buvo prieš tai", - kalbėjo URK pirmininkas.