Peticijoje JAV prezidento prašoma perimti vienintelę Kalmukijoje Elistos vaikų ligoninę ir ją suremontuoti. Ligoninėje neveikia liftai, vienas tėvas pats nešė savo narkozės užmigdytą šešiametę dukrą į operacinę ketvirtame aukšte ir po operacijos parnešė į palatą, apnuoginti elektros laidai kai kada atitrūksta nuo sienų, kartu su vaikais ligoninėje gulinčios mamos priverstos miegoti su jais vienoje lovoje ir t. t. Nebetekę vilties būti išgirsti tėvynėje, Kalmukijos tėvai nutarė kreiptis tiesiai į Jungtinių Valstijų prezidentą.
JAV valdyti nėra paprasta
Namuose B. Obama taip nepasitiki kaip Kalmukijoje. Rugsėjo viduryje vykusiuose rinkimuose į atsilaisvinusią Niujorko miesto tarybos iš Bruklino ir Kvinso vietą varžėsi demokratas Davidas Weprinas ir respublikonas Bobas Turneris. Įtikinamai išlošė daugeliui beveik nežinomas septyniasdešimtmetis respublikonas, ir tai atspindi dabartines visuomenės nuomones JAV.
Niujorke visada buvo balsuojama už kairiuosius, demokratai šią poziciją turėjo nuo 1920-ųjų. Amerikos spauda rinkimus į Niujorko tarybos vietą jau pakrikštijo „politiniu žemės drebėjimu“ ir „prezidentui B. Obamai skirtu referendumu“. B. Turneris pareiškė, kad niujorkiečiai dar sykį prezidentui leido suprasti, jog šalis juda neteisinga linkme.
Beje, Niujorke gyvenanti gausi žydų bendruomenė, tradiciškai balsuojanti už demokratus, šįkart balsuodama prieš veikiausiai išreiškė savo požiūrį į prezidento B. Obamos vykdomą politiką Artimuosiuose Rytuose. Rugpjūčio 4 d. penkiasdešimtmetį šventęs B. Obama ir pats pripažino, kad Ameriką valdyti nėra paprasta, žilų plaukų jo galvoje per dvejus su puse kadencijos metų gerokai padaugėjo.
Dienraščio „The Washington Post“ ir televizijos „ABC News“ rugsėjo pradžioje atlikta apklausa parodė, kad 53 proc. rinkėjų nepatenkinti šalies vadovo darbu, o 77 proc. jų mano, kad šalis juda klaidingu keliu. 35 proc. apklausoje dalyvavusių amerikiečių pareiškė, jog per B. Obamos kadenciją jų finansinė padėtis pablogėjo. Tai prasčiausias vertinimas nuo praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio.
Prezidentui sėkmė šypsojosi tik vienoje srityje – 62 proc. amerikiečių palaikė jo pastangas įveikti terorizmą. Bet lygiai taip pat skeptiškai įvertinti ir respublikonai – šios partijos įstatymų leidėjų darbą neigiamai įvertino 68 proc. respondentų. Rugsėjo viduryje „Reuters/Ipsos“ atlikta apklausa parodė, kad B. Obama vis dar lenkia konkurentus iš respublikonų stovyklos 6 taškais.
Gali būti, kad amerikiečius nuvilia ne tiek dabartinio prezidento asmenybė, kiek gana kebli situacija šalies viduje. Vyksta aršūs ginčai dėl silpstančios ekonomikos gaivinimo ir grėsmingą mastą įgijusio finansų deficito mažinimo būdų.
B. Obama Kongresui pateikė 9,1 proc. siekiančio nedarbo mažinimo planą Amerikos darbų aktą (The American Jobs Act). Jame numatomos mokesčių lengvatos ir infrastruktūros kūrimo planai šalies biudžetui kainuos 450 mlrd. JAV dolerių. Planuojama 50 mlrd. JAV dolerių skirti keliams tiesti ir tiltams statyti, 49 mlrd. – gyventojų draudimui nedarbo atveju, 30 mlrd. – švietimo sistemos reformai.
Rugsėjo pabaigoje B. Obama Kongresui pateikė siūlymą, kad būtų pakelti mokesčiai tiems šalies piliečiams, kurių pajamos per metus viršija 1 mln. JAV dolerių. Dėl lengvatų sistemos Jungtinių Valstijų turtuoliai iki šiol moka mažesnius mokesčius nei vidurinė klasė.
Bet kokiam mokesčių kėlimui nepritariantys respublikonai ragina mažinti biudžeto deficitą apkarpant valstybės išlaidas. Kad prezidentui įtikinti Kongresą visada nelengva, rodo prieš tai vykusios klampios derybos dėl biudžeto deficito mažinimo. Susitarti jį mažinti 2,4 trln. JAV dolerių pavyko tik paskutinę akimirką, dėl šio plano prezidentą kaltino ne tik tradiciniai oponentai, bet ir jo paties partijos liberalusis sparnas, nes tąkart siūlyti didinti mokesčių B. Obama nesiryžo.
Konkurentų gausu ir marga
JAV žurnalas „Forbes“ pernykščiame įtakingiausių XXI a. mąstytojų šimtuke B. Obamai skyrė trečią vietą ir nurodė, kad dabartinis Amerikos prezidentas Jungtines Valstijas kreipia prie naujos pasaulinės lyderystės, kai jos galia reikšis ne karine galia ar ekonomika, bet naujomis idėjomis. Tai patvirtina metų viduryje pradėta neoficiali B. Obamos prezidentinės kampanijos pradžia Silicio slėnyje, „Facebook“ būstinėje. Jokia paslaptis, kad svarbiausios aukštųjų technologijų idėjos į pasaulį sklinda iš ten.
Potencialių dabartinio Amerikos prezidento konkurentų po pusantrų metų vyksiančiuose rinkimuose būrys gana gausus ir kol kas nelabai aiškus. Užtat triukšmingas. Vienas jų, buvęs Masačusetso gubernatorius respublikonas Mittas Romney, rugsėjo viduryje televizijos kanalo „Fox News“ laidoje skambiai pareiškė, kad B. Obama – silpnas prezidentas, bet, paprašytas nurodyti konkrečius to silpnumo požymius, tepaminėjo nepakankamą spaudimą Iranui dėl branduolinės programos.
Kita garsi respublikonų kandidatė, buvusi Aliaskos gubernatorė Sarah Palin, panašu, plūkiasi su įvairiausiais paneigimais. Rugsėjį geltonoji spauda skelbė apie jai gresiančius kaltinimus dėl romano su beisbolo žaidėju Glenu Rice’u, likus mažiau nei metams iki vestuvių su dabartiniu vyru Toddu. Taip pat dėl to, kad studijų metais rūkė marihuaną ir buvo užmezgusi romaną su savo vyro verslo partneriu.
S. Palin populiari tarp konservatyvių Amerikos visuomenės sluoksnių (beje, ji vadovauja net pagal JAV standartus labai konservatyviam Arbatėlės judėjimui). Sunku pasakyti, koks jų procentas visose JAV.
Politikė linkusi rinktis tradicines įvaizdžio „išsukimo“ priemones – rugsėjį pradėtas rodyti jos asmeninis realybės šou, kuriame amerikiečiai gali matyti, kaip S. Palin šeima žvejoja, plaukioja baidarėmis, stebi lokius ir ilsisi savo gimtajame Aliaskos miestelyje Vasiloje.
Šios politikės kalbose daugiau šūkių, o ne idėjų. Abstrakčios kalbos apie griežtą konstitucijos laikymąsi, „Dievo duotą teisę“ į laisvę ar „Amerikos pasirengimą kitai revoliucijai“ galbūt gali patikti įsiaudrinusiai miniai, bet vargu ar padės šiais sudėtingais laikais valdyti galingą, tačiau sunkumų patiriančią valstybę.
Populiariausias respublikonų kandidatas – Teksaso gubernatorius Rickas Perry. Rugpjūtį „Gallup“ paskelbtais duomenimis, jį palaikė maždaug 29 proc. apklaustųjų. Per rugsėjį surengtus nacionalinius debatus Teksaso gubernatorius atrodė labai pasitikintis savimi, nevengė stiprių žodžių, dabartinį prezidentą išvadino melagiu ir pareiškė, jog demokratų palaikoma socialinio saugumo programa yra apgaulė. Kaip ir S. Palin, R. Perry yra vienas Arbatėlės judėjimo lyderių.
Sunku pasakyti, kokią JAV rinkėjų dalį galima patraukti stipria leksika ir tiesmukais teiginiais. Laimėjus rinkimus, valdyti sparčiai besikeičiančiame pasaulyje vis tiek teks, o įspūdis toks, kad respublikonų kandidatai bent dabartiniu etapu linkę akcentuoti tai, kas yra ar net buvo, ir nenori žvelgti į ateitį.
JAV „užmigdė“ sėkmė?
Po rugsėjo 11-osios JAV ėmėsi vienašalės sekinančios politikos, tai paspartino slinktį daugiapolio pasaulio link. Tarptautinėje arenoje Amerika atsidūrė keistoje „pakabintoje“ situacijoje – per pastaruosius 50 metų visą laiką akcentavusi savo lyderystę, dabar įtaką galbūt norėtų riboti dėl problemų valstybės viduje, tačiau neturi kam tą lyderystę perduoti. Nors yra įvairiausių spėjimų, Kinija būti lydere neturi nei noro, nei galimybių.
Prieš keliasdešimt metų parašytoje knygoje „The Rise and Decline of Nations“ (liet. „Nacijų pakilimai ir nuosmukiai“) ekonomistas Mancuras Olsonas atskleidė vieną tautų gyvenimo paradoksą. Po Antrojo pasaulinio karo laimėtoja Didžioji Britanija buvo nusiritusi į gilią stagnaciją, o pralaimėjusi ir beveik visiškai sugriauta Vokietija demonstravo įspūdingą augimo tempą.
Britų nuosmukis ypač glumino, nes būtent Jungtinėje Karalystėje prasidėjo pramonės revoliucija, Didžioji Britanija buvo pirmoji pasaulyje supervalstybė. M. Olsono nuomone, britams pakenkė sėkmė taip pat, kaip Vokietijai pagelbėjo pralaimėjimas.
Amerika beveik šimtmetį buvo pasaulio viršūnėje. Ištisus dešimtmečius išdidžiai dominavus, psichologiškai turbūt sunku susitaikyti su dabartinėmis bėdomis. Be to, amerikiečiai iki šiol nelabai noriai mokėsi ir siekė perimti kitų šalių, tarkim, Skandinavijos, patirtį. Žurnalo „Time“ vertinimu, sėkmė JAV pavertė sklerotine valstybe, o atsitokėti neišvengiamai reikia.
Šiandienės Amerikos ekonomikos plėtros pagrindai padėti praėjusio amžiaus 6–7 dešimtmečiuose, kai valstijas sujungė šiuolaikinės magistralės, pradėta solidžiai finansuoti mokslą ir naujoves, vykdyta palanki imigracijos politika ir sukurta labai pažangi švietimo sistema.
„Time“ straipsnyje „Are America’s Best Days Behind Us?“ (liet. „Negi geriausi Amerikos metai – jau praeitis?“) pateikiama nuomonė, kad vangaus dorojimosi su krize priežastis gali būti partinio gyvenimo inercija. Juk nemažai respublikonų supranta, kad strategiškai būtina investuoti į svarbiausias sritis, tokias kaip naujovės ir švietimo sistema. Daugelis demokratų suvokia, kad reikia mažinti socialinę paramą ir subsidijas.
Tačiau prezidento B. Obamos pastangos išsaugoti finansavimą svarbiausioms sritims (mokslo tyrimams, švietimui, alternatyviajai energetikai) bent iki šiol Kongrese patiria nesėkmę. Priežastis banali – jų neremia įtakingos interesų grupės. Pasirodo, ateitis JAV turi per mažai lobistų. Pasak „Time“, dabartinė Amerikos demokratija tapo pernelyg jautri rinkėjų interesams.
Neretai tie interesai nukreipti į esamos padėties išsaugojimą (subsidijas, mokesčių lengvatas, įstatymų landas...), o ne perspektyvą. Šia prasme iškalbinga, kad federalinė vyriausybė daugiau pinigų išleidžia pagyvenusiems žmonėms, o ne aštuoniolikmečiams.
Vis dėlto šalininkų B. Obama dar turi pakankamai – ne tik gimtojoje Čikagoje, bet ir kitose JAV vietose. Juk jam (beje, kaip ir George’ui W. Bushui) tenka valdyti labai sudėtingais laikais. O iki rinkimų laiko daug, kaip dažniausiai būna Amerikoje, vos beprasidedanti rinkimų kampanija ilgainiui taps dar vienu trileriu.