NATO ambasadoriai penktadienį surinks oficialiai nuspręsti, kad misija Libijoje bus baigta spalio 31 dieną, kai Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba ketvirtadienį atšaukė jos mandatą.

JAV, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos pajėgos pirmąsias salves šiame oro kare paleido kovo 19 dieną, o nuo kovo 31 dienos vadovavimą šiai misijai perėmė NATO.

Aviacijos operacijos

Iš viso 18 šalių dalyvavo operacijoje "Suvienytas gynėjas" (Unified Protector). Tačiau aviacijos smūgiuose dalyvavo tik aštuonios iš 28 NATO valstybių: JAV, Prancūzija, Didžioji Britanija, Kanada, Belgija, Italija, Danija ir Norvegija.

Taikinius Libijoje kartu su NATO taip pat bombardavo dviejų arabų valstybių pajėgos: Kataro ir Jungtinių Arabų Emyratų.

Virš Libijos buvo surengta daugiau nei 26 tūkst. skrydžių, iš jų 9 700 puolamosios misijos.

Buvo subombarduoti beveik 6 000 taikinių, įskaitant 1 600 karinių objektų, bazių ir bunkerių; 1 270 šaudmenų saugyklų; 690 raketų "žemė oras" paleidimo sistemų, priešlėktuvinių radiolokatorių ir raketų saugyklų; 600 tankų ir kitų šarvuotųjų mašinų; taip pat 405 artilerijos pabūklai ir reaktyvinės artilerijos sistemos.

Ginklų embargas

Prie Libijos krantų buvo sutelkti 12-20 karo laivų, kurie užtikrino, kad į šią Šiaurės Afrikos šalį nebūtų gabenami ginklai. Buvo sustabdyti daugiau nei 3 100 laivų, o NATO kariai patikrino 296 laivus. Tik 11 iš šių laivų nebuvo leista plaukti į numatytus uostus.

Kaina

Jungtinėms Valstijoms, pasiuntusioms į misiją Libijoje daugiausiai degalų papildymo ore ir oro žvalgybos lėktuvų, ši kampanija kainavo apie 1,1 mlrd. dolerių (2,71 mlrd. litų).

Didžiosios Britanijos lėktuvai atliko per 3 000 misijų - penktadalį visų NATO operacijų. Manoma, kad Londonas šiai misijai išleido apie 300 mln. svarų (1,18 mlrd. litų) - 160 mln. svarų (631 mln. litų) operacijoms ir 140 mln. svarų (552 mln. litų) panaudotiems ginklams.

Britanijos operacijose dalyvavo 1 200 kariškių, įskaitant 90 karių - daugiausiai specialiųjų pajėgų narių ir karinių patarėjų, 350 Karliškųjų jūrų pajėgų narių ir 700 Karališkųjų oro pajėgų narių.

Prancūzija dislokavo savo naikintuvus, sraigtasparnių eskadrilę ir lėktuvnešį "Charles de Gaulle". Paryžiui ši misija kainavo 300 mln. eurų (1,04 mlrd. litų).