Suskaičiavus 99, 48 proc. balsalapių buvo paskelbta, kad verslui palanki D.Tusko partija gavo 39,19 proc. balsų - ne absoliučią daugumą, bet gerokai daugiau nei Jaroslawo Kaczynskio konservatyvi ir nacionalistinė partija "Įstatymas ir teisingumas" (PiS), kuriai rinkėjai atidavė 29,88 proc. balsų.
Šie rezultatai rodo, jog D.Tusko liberali partija 460 vietų Seime turės 206 mandatus - dviem vietom mažiau negu ankstesnės kadencijos parlamente.
Kartu su Waldemaro Pawlako vadovaujama Lenkijos liaudies partija (PSL), mažesniąja valdančiosios koalicijos partnere, kuri užsitikrinusi 8,36 proc. paramą kontroliuos Seime 28 vietas, dabartinė koalicija iš viso turės 234 deputatus - penkiais mažiau nei iki šiol.
"Ateinantys ketveri metai atneš dar svarbesnių iššūkių, nes turėsime dirbti dukart uoliau ir veikti dvigubai greičiau", - D.Tuskas sakė džiūgaujantiems savo šalininkams.
Šie rinkimai Lenkijoje tapo svarbia gaire, nes nuo pat komunistinio režimo žlugimo 1989 metais nei viena vyriausybė dar nebuvo laimėjusi rinkimų dukart iš eilės.
"Stabilumas - pagaliau"
Pasak politikos analitikų, tokie rinkimų rezultatai byloja, jog demokratija Lenkijoje pasiekė brandą.
Finansų rinkas D.Tusko pergalė taip pat turėtų nuteikti optimistiškai, mat ji rodo, kad, euro zonoje didėjant krizei, Lenkijoje - didžiausioje rytinėje Europos Sąjungos (ES) narėje - dar ketverius metus vyraus santykinis politinis ir ekonominis stabilumas.
"Stabilumas - pagaliau", - pirmadienį skelbė antraštė centro dešiniosios pakraipos dienraščio pirmajame puslapyje.
"Šlubuojant pasaulio finansų sistemai, o pasaulio ekonomikai skęstant dėl skolų svorio, mes turime priežastį švęsti, - rašoma jo vedamajame. - Pagaliau žinome, ko tikėtis iš mūsų vyriausybės."
"Valdančioji partija ir koalicija pirmą kartą per Lenkijos istoriją po komunizmo buvo perrinktos, ir tai rodo demokratijos sutvirtėjimą Lenkijoje", - sakė Varšuvos universiteto politologas Jacekas Raciborskis.
"Nerimą kelia tik nedidelis rinkėjų aktyvumas", - pridūrė jis. Rinkimuose dalyvavo kiek maždaug pusė rinkėjų – 48,63 procento.
“Pergalė dar ateis”
Netrukus po to, kai balsavusiųjų apklausos sekmadienį vakare parodė, kad Pilietinė platforma (PO) turi laimėti aiškia persvara, J.Kaczynskis pripažino pralaimėjimą.
Vis dėlto J.Kaczynskis teigė, jog "mūsų pergalės diena dar ateis".
"Tebesame įsitikinę, kad Lenkija nori esminių permainų. Dar turime įtikinti milijonus lenkų", sakė konservatorių lyderis, kurio pozicijos Seime sutvirtėjo nuo 147 mandatų iki 158.
J.Kaczynskio grįžimas į valdžią būtų kėlęs grėsmę santykiams su Vokietija ir Rusija, be to, privertęs sunerimti investuotojus.
“Viskas įmanoma“
1993-1997 ir 2001-2005 metais šaliai vadovavęs ekskomunistinis Demokratinis kairiųjų aljansas (SLD) patyrė skaudų smūgį gavęs netikėtai mažai - vos 8,25 proc. balsų. Naujajame Seime vietoje turėtų 43 mandatų ši anksčiau įtakinga politinė jėga turės tenkintis tik 27 vietomis.
Vis dėlto didžiausią staigmeną sekmadienį pateikė naujasis Palikoto judėjimas, įkurtas buvusio PO nario, ekscentriško alkoholinių gėrimų gamybos magnato Januszo Palikoto. Ši partija surinko 10,01 proc. balsų ir tikriausiai turės 40 vietų Seime.
Palikoto judėjimas išsiskiria iš kitų partijų katalikiškoje Lenkijoje, dėl savo antiklerikalinių pozicijų, atvirai deklaruojamo palankumo gėjų partnerystėms ir marihuanos legalizavimui.
"Gyvenimas gražus. Viskas įmanoma", - J.Palikotas pareiškė iš džiaugsmo šaukiantiems savo šalininkams.
Nacionalinės rinkimų komisijos pirmininkas Stefanas Jaworskis sakė žurnalistams, jog D.Tusko partija taip pat iškovojo aiškią pergalę aukštuosiuose parlamento rūmuose - 100 vietų Senate ji turės 63 mandatus.
S.Jaworskis pridūrė, kad PiS Senate gali tikėtis 31 mandato Senate, PSL - dviejų, o kiti komitetai – 4 vietų.
Dabartinė koalicija vadovavo ketverius metus, per kuriuos šalies ekonomika augo ir gerai, be jokios recesijos, ištvėrė 2008-2009 metų pasaulinę finansų krizę.
Jos pergalė nutraukė virtinę valdančiųjų partijų pralaimėjimų ES šalyse šiais metais, tarp jų - Portugalijoje, Latvijoje, Danijoje ir Airijoje.
PO pažadėjo atsargesnes reformas valstybės skolai ir biudžeto deficitui, kurie šiais metais turėtų pasiekti atitinkamai 53,8 proc. ir 5,6 proc., mažinti.
Ji taip pat nori tęsti privatizacijos programą, pagal kurią šiemet turi būti gauta 15 mlrd. zlotų, ir siekti glaudesnių ryšių su Lenkijos partnerėmis Europos Sąjungoje.
D.Tusko triumfas
Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis, buvęs Pilietinės platformos parlamentaras, turėtų paprašyti D.Tusko formuoti vyriausybę, bet sakė, kad pirma turi palaukti oficialių rinkimų rezultatų, kurių laukiama antradienį vakare.
"Viliuosi, kad bus galima iki minimumo ... sutrumpinti laiką, būtiną vyriausybei sukurti", - sekmadienį vakare sakė B.Komorowskis.
Rinkimų rezultatai yra asmeninis triumfas 54 metų D.Tuskui, pragmatiškam liberaliam konservatoriui iš Gdansko regiono Baltijos pajūryje, dalyvavusiam "Solidarumo" judėjime, kuris padėjo nutraukti dešimtmečius trukusį komunistų valdymą.
D.Tuskas, kurio šalis šį pusmetį, iki metų pabaigos, vadovauja ES, pirmenybę teikia didesnei integracijai su likusia bloko dalimi ir sako, kad euro įsivedimas išlieka strateginiu Lenkijos tikslu nepaisant dabartinės paskolų krizės euro zonoje.
Jis palaiko gerus asmeninius santykius su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir atsargiai bandė atkurti draugiškus santykius su Maskva, nepaisydamas įtampos dėl pernai įvykusios lėktuvo katastrofos Rusijoje, per kurią žuvo tuometinis prezidentas Lechas Kaczynskis, Jaroslawo Kaczynskio brolis dvynys.
J.Kaczynskis ragina sustabdyti privatizaciją, didinti mokesčius turtingiesiems ir laikytis kovingesnės pozicijos derantis su ES investuotojais.