„Nepasieksime demokratijos ir nuolatinės taikos pasaulyje, jeigu moterys neturės tokių galimybių kaip vyrai daryti įtaką visuose visuomenės lygmenyse“, – rašoma pranešime.
2000 m. spalį JT Saugumo Taryba priėmė rezoliuciją nr. 1325. Pirmą kartą rezoliucija apibrėžė, kad smurtas prieš moteris ginkluoto konflikto metu yra tarptautinis saugumo klausimas. Rezoliucijoje pabrėžiama, kad moterys būtinai turi lygiomis teisėmis dalyvauti su vyrais siekiant taikos ir apskritai darbuojantis taikos labui.
Pirmoji arabė, pelniusi Nobelio Taikos premiją
Ellen Johnson Sirleaf – pirmoji Afrikoje demokratiniuose rinkimuose išrinkta prezidentė. Nuo inauguracijos 2006 m. ji siekia užtikrinti taiką Liberijoje, skatinti ekonominį ir socialinį vystymąsi bei stiprinti moterų pozicijas.
Leymah Gbowee sutelkė, organizavo moteris iš skirtingų etninių grupių ir su skirtingomis religinėmis pažiūromis, kad pagaliau baigtųsi ilgas karas Liberijoje ir kad moterys galėtų balsuoti rinkimuose. Nuo tada ji stiprino moterų įtaką Vakarų Afrikoje per karą ir po jo, sunkiausiomis aplinkybėmis prieš ir per arabų protestų bangą.
Tawakkul Karman buvo viena iš pagrindinių kovotojų už moterų teises, už demokratiją ir taiką Jemene. Ji tapo pirmąja arabe, pelniusia Nobelio taikos premiją.
Premijos laimėtoja kvietė moteris sekso streikui
72 metų E. Johnson-Sirleaf 2005 metais įsiamžino istorijoje kaip pirmoji Afrikos valstybei vadovauti išrinkta moteris. Ji perėmė valdžią šalyje, dar neatsigavusioje po 14 metų trukusio žiauraus pilietinio karo, kuris nusinešė 250 tūkst. žmonių gyvybių ir sugriovė ekonomiką, palikęs šalį be elektros, vandentiekio ir kitokios infrastruktūros.
E.Johnson-Sirleaf iškilimas į valdžią nebūtų buvęs įmanomas be 39 metų L.Gbowee - aktyvistės, kuri vadovavo Liberijos moterų pasipriešinimui grėsmingiems karo vadams.
Ji ragino vyrus rinktis taiką, įkvėpdama daug krikščionių ir musulmonių paskelbti "sekso streiką", mėginant sustabdyti vieną iš kruviniausių karų Afrikoje.
Nobelio komitetas gyrė L.Gbowee, kuri "organizavo moteris, peržengdama etnines ir religines skiriančiąsias ribas, kad būtų užbaigtas ilgas karas Liberijoje ir užtikrintas moterų dalyvavimas rinkimuose"
32 metų Jemeno aktyvistė ir žurnalistė T.Karman kelis kartus buvo patekusi į kalėjimą dėl savo kovos už moterų teises, spaudos laisvę ir politinių kalinių paleidimą.
Norvegijos Nobelio komitetas tikisi, jog Ellen Johnson Sirleaf, Leymah Gbowee ir Tawakkul Karman skyrus Taikos premiją, pasibaigs daugelyje šalių tebeegzistuojantis moterų slopinimas ir bus suprastas didžiulis moterų atstovaujamos demokratijos ir taikos potencialas.
Norvegijos Nobelio komiteto pirmininkas Thorbjoernas Jaglandas, paskelbęs laureačių pavardes, nurodė, kad jos pagerbiamos "už nesmurtinę kovą už moterų saugumą ir moterų teisę visapusiškai dalyvauti taikos kūrimo darbe".
"Negalime pasiekti demokratijos ir tvarios taikos pasaulyje, kol moterys neįgis tokių pačių galimybių kaip vyrai daryti įtaką visų lygių visuomenės vystymuisi", - pridūrė jis.
Laureatės pasidalys premiją, kurią sudaro 10 mln. Švedijos kronų (3,8 mln. litų) ir kuri bus įteikta gruodžio 10 dieną Osle.
Praėjusiais metais Nobelio taikos premija buvo paskirta 54 metų kalinamam kinų disidentui Liu Xiaobo (Liu Siaobo) už neprievartinę kovą dėl žmogaus teisių Kinijoje.
Šis Komiteto sprendimas sulaukė itin priešiškos Kinijos reakcijos. Oficialusis Pekinas pareiškė, kad Nobelio komitetas, skirdamas premiją buvusiam literatūros profesoriui, kuris pagarsėjo kaip streikų lyderis per protestus Tiananmenio aikštėje 1989 metais, "pažeidė šio apdovanojimo principus ir išniekino jį".
Pirmoji Nobelio taikos premija buvo įteikta 1901 metais Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto įkūrėjams šveicarui Jeanui Henri Dunant'ui ir prancūzui Fredericui Passy.
Nuo tada šis prestižinis apdovanojimas buvo įteiktas 91 kartą; 19 kartų komitetas nusprendė neteikti premijos.