B. Berezovskis, kuris anksčiau buvo taikomosios matematikos profesorius, pirmą kartą teikė parodymus prieš Čelsio futbolo klubo savininką, kuris karjerą pradėjo kaip mechanikas, byloje, kurioje jis reikalauja iš R. Abramovičiaus 3,5 mlrd. svarų (apie 14 mlrd. Lt).
65 m. B. Berezovskis teigia, kad 2000 m. gruodžio mėn., nenorėdamas užsitraukti tuometinio Rusijos vadovo Vladimiro Putino nemalonės, jis buvo priverstas beveik pusvelčiui parduoti savo verslo dalį Rusijoje, nes prieš jį R. Abramovičiaus (44 m.) iniciatyva buvo surengtas sąmokslas ir jis buvo šantažuojamas.
R. Abramovičius teigia, kad B. Berezovskis neturėjo jokių akcijų dujų ir naftos koncerne „Sibneft“, kurį jie įkūrė kartu, o 800 mln. svarų (apytikriai 3,2 mlrd. Lt) B. Berezovskiui jis sumokėjo tik todėl, kad šis turėjo politinės įtakos Kremliuje.
Teismui buvo pranešta, kad dešimtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio viduryje B. Berezovskis tapo Boriso Jelcino, kuris tuo metu buvo šalies prezidentas, vidinio rato nariu, nes buvo artimas prezidento dukros Tatjanos ir jos vyro draugas.
Grupė buvo vadinama „šeima“, o B. Berezovskis buvo pirmasis verslininkas, pakviestas į prezidento teniso klubą.
Paklaustas, kokios buvo jo politinės įtakos priežastys, B. Berezovskis atsakė Aukščiausiajam teismui: „Manau, pagrindinė priežastis buvo mano intelektiniai gebėjimai“.
R. Abramovičiaus atstovas Jonathanas Sumptionas paklausė, ar jo klientas turėjo galimybę įkurti verslo imperiją be politinės globos, B. Berezovskis jam atsakė laužyta anglų kalba: „Viskas priklauso nuo to, kiek esi sumanus, o ne kiek turi politinės įtakos. Tam, kad turėtum įtakos, turi būti sumanus, o jis toks nėra, todėl tuo metu įtakos jis ir neturėjo.“