Į parlamentą norinčioms patekti partijoms Vokietijoje reikia įveikti 5 proc. barjerą. Kiti nacionaliniai rinkimai šioje šalyje turėtų vykti po 2 metų, praneša naujienų agentūra AFP.
Kalbant apie paramą, priešinga kryptimi apklausose juda kanclerės Angelos Merkel jaunieji koalicijos partneriai, laisvieji demokratai, pasiekę naują žemumą. Jie rinkimuose gautų vos 2 proc. balsų ir liktų už parlamento durų.
Piratų partija, įkurta prieš 5 metus ir daugiausiai susidedanti iš 30–40 metų narių, žadėjo į Berlyno valdžiai suteikti daugiau skaidrumo – naudojant „Twitter“ siųsti žinutes iš komitetų posėdžių, o savo pačių susirinkimus transliuoti internete.
„Forsa“ instituto vadovas Manfredas Guellneris teigė dar nematęs, kad partija taip greitai susilauktų sėkmės ir lygino ją su ekologiniu Žaliųjų judėjimų, tapusiu svarbia jėga Vokietijos politikoje.
„Net žaliesiems prireikė ketverių metų, kad patektų į Budestagą (žemesniuosius parlamento rūmus) po to, kai 1979 metais jų atstovai pirmą kartą išrinkti į Europos Parlamentą“, – sakė jis.
Apklausa parodė, kad Piratų partija sulaukia tradicinių rėmėjų iš viso politinio spektro balsų, tačiau patraukliausi žmonėms, kurie ankstesniuose rinkimuose iš viso nedalyvavo.
11 proc. teigusiųjų, kad balsuos už Piratų partiją, anksčiau savo simpatijas skyrė Žaliųjų partijai, 16 proc. balsavo už A. Merkel konservatorius, 13 proc. – už Laisvųjų demokratų partiją, 10 proc. – už opozicijoje esančius socialdemokratus.
Tačiau 30 proc. naujųjų Piratų partijos rėmėjų teigė paskutiniuosiuose 2009 metų rinkimuose nebalsavę visai ar dar neturėjo balsavimo teisės.
Rusėjo 22–23 dienomis vykusi apklausa, kurioje dalyvavo 1001 žmogus, parodė, kad dabartinė A. Merkel koalicija pralaimėtų centro kairės socialdemokratų ir žaliųjų koalicijai.
Jei rinkimai vyktų dabar, kanclerės konservatoriai surinktų 31 proc. balsų, socialdemokratai – 29 proc., Žaliųjų partija – 19 proc., o kraštutinė kairioji „Kairės“ partija – 7 proc.