Abi vyriausybės atsisakė atskleisti savo diskusijų detales, tačiau, pasak karinių šaltinių, Vašingtonas paprašė Pakistano leisti pasinaudoti jo oro erdve, siekiant surengti smūgius prieš O.bin Ladeno bazes kaimyniniame Afganistane.
Tuo tarpu tūkstančiai pabėgėlių iš Afganistano mėgina patekti į kaimyninio Pakistano teritoriją. Kaip pranešama iš Pešavaro, pakistaniečiai leidžia pervažiuoti savo sieną tik automobiliams su specialiais leidimais, daugiausia tik tarptautinėms ir Afganistano nevyriausybinėms organizacijoms.
Tuoj po teroro aktų P.Musharrafas pažadėjo Jungtinėms Valstijos visiškai bendradarbiauti. Tačiau jo galimybes įgyvendinti pažadą stabdo kariškių, taip pat pačio Pakistano islamo radikalų priešinimasis.
Pagrindinis Pakistano fundamentalistų lyderis Maulana Samiulas Haqas (Maulana Samiulas Hakas) įspėjo prezidentą, jog jis gali tikėtis didžiulio visuomenės nepritarimo, jei leis Jungtinėms Valstijoms pasinaudoti Pakistano oro erdve ar nusileisti lėktuvams, vykdantiems puolimą prieš Pakistaną.
"Esu įsitikinęs, jog Pakistano kariuomenė to neleis, o P.Musharrafas atsižvelgs į savo žemesnių vadų. Visuomenė taip pat griežtai nepritars", - sakė jis.
Šaltiniai įtakingoje Pakistano žvalgybos tarnyboje tvirtino, kad Vašingtonas paprašė suteikti konkrečios ir išsamios informacijos apie O.bin Ladeno tinklą Pakistane.
Pasak jų, ypač Vašingtoną domina viskas apie O.bin Ladeno ryšius Pakistane bei raštelius, kuriais, kaip manoma, jis perduoda nurodymus savo pasekėjams visame pasaulyje.
P.Musharrafo sprendimas susitikti su aukščiausia karine vadovybe, o ne su savo civiliais ministrais, laikomas ženklu, kad JAV prašymai dėl bendradarbiavimo turi karinių pasekmių.
Sprendimas bendradarbiauti su JAV puolant Afganistaną reikštų didelį posūkį Pakistano politikoje, kuris yra viena iš tik trijų šalių, pripažįstančių Talibano valdžią Afganistane.
Tai reikštų didelę riziką ir P.Musharrafui. Pakistano vidaus tarnybų žvalgyba (PVTŽ), kartais vadinama "valstybe valstybėje", palaiko glaudžius ryšius su Talibanu ir, kaip įtariama, teikia jam techninę ekspertizę, ginklus bei atsargas.
Islamabadas tai neigia, tačiau tvirtina, jog palaikyti glaudžius santykius su dominuojančia politine jėga neramioje vakarinėje kaimynėje yra strateginis jo interesas.
Nuo kruvinų antradienio teroro aktų JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Richardas Armitage'as (Ričardas Armitidžas) jau du kartus susitiko su PVTŽ vadovu generolu Mahmoodu Ahmadu (Mahmudu Ahmadu) ir Islamabado ambasadoriumi Vašingtone Maleeha Lodhi (Maliha Lodhiu).
1998 metais nesėkmini JAV bandymai sparnuotomis raketomis sunaikinti O.bin Ladeno bazes Afganistane, Pakistane sukėlė bangą protestų, kai kur virtusių didelėmis riaušėmis. Kelios raketos, paleistos iš Arabijos jūroje dislokuotų laivų, nukrito Pakistano teritorijoje, kur žuvo 14 žmonių.
Nukrypimą nuo atakų, pradėtų atsakant į numanomą O.bin Ladeno vaidmenį per dviejų JAV ambasadų Afrikoje susprogdinimą, dar labiau pablogino tai, kad Islamabadas apie smūgius buvo informuotas paskutiniu momentu.
Nepaisant gresiančios rizikos, P.Musharro pareiškimų po antradienio įvykių tonas leidžia manyti, kad jis pasiryžęs pakeisti Pakistano politikos kursą.
Ketvirtadienį išpuolius prieš Jungtines Valstijas jis pavadino "baisiu nusikaltimu prieš žmoniją", kuris pakylėjo kovą su terorizmu į naują lygmenį.