R.Nixono atsistatydinimas 1974 metų rugpjūčio 9 dieną padėjo tašką aferai, prasidėjusiai 1972 metų birželio 17 dieną Vašingtone įvykdytais įsilaužimais į Demokratų nacionalinio komiteto biurą, įsikūrusį Votergeito biurų ir gyvenamajame komplekse. Įsibrovėliai per tariamą įsilaužimą ketino biure sumontuoti pasiklausymo aparatūrą.

1968 metais prezidentu tapusiam ir 1972 metais antrai kadencijai perrinktam respublikonui R.Nixonui grėsė apkalta, kai praėjus keliems mėnesiams po įsilaužimo spaudoje įsisiūbavo skandalas.

R.Nixono likimas buvo nulemtas 1974 metų liepos 24 dieną, kai JAV Aukščiausiasis Teismas nurodė jam perduoti slaptųjų tarnybų padarytus jo pokalbių Ovaliniame kabinete įrašus - tai buvo ilgai ieškoti įrodymai, jog prezidentas ir svarbiausi jo patarėjai žinojo tiek apie įsilaužimą į Votergeito kompleksą, tiek apie vėlesnius mėginimus viską nuslėpti.

Po trijų dienų Atstovų Rūmų komitetas patvirtino tris apkaltos punktus ir nusiuntė juos svarstyti kongresmenams. R.Nixonas nelaukdamas apkaltos bylos baigties atsistatydino, o 38-uoju Jungtinių Valstijų prezidentu tapo jo viceprezidentas Geraldas Fordas (Džeraldas Fordas).

Po mėnesio, rugsėjo 8 dieną, G.Fordas suteikė R.Nixonui malonę už bet kokius padarytus nusikaltimus, taip užkirsdamas kelią galimam jo pirmtako baudžiamajam persekiojimui bei kalinimui.

Skandalas neturėjo lygių konkurentų iki pat 1999 metų, kai prezidentui Billui Clintonui (Bilui Klintonui) pavyko išvengti apkaltos, JAV Senatui atsisakius pateikti jam kaltinimus po kelių skandalų, kuriuos vainikavo melagingi prisiekusio prezidento parodymai dėl intymių santykių su Baltųjų rūmų stažuotoja.

Vienintelio atsistatydinusio JAV prezidento "šlovė" R.Nixoną lydėjo iki pat mirties 1994 metais, kai jam buvo 81-eri.

Ekspertų teigimu, po Votergeito skandalo amerikiečiai kritiškiau vertina savo prezidentus ir mažiau linkę priimti tai, ką sako prezidentai, už gryną pinigą.

"Pasitikėjimą ir taip sumažino Vietnamas bei šešiasdešimtųjų sumaištis, - teigė politikos mokslų profesorius, JAV prezidentų istorijos žinovas George'as Edwardsas (Džordžas Edvardsas) iš Teksase įsikūrusio "A and M" universiteto. - (Votergeitas) tai tik sustiprino. Taip pat po jo spauda su prezidentais ėmė elgtis mažiau pagarbiai".

Brookingso (Brukingso) instituto politikos ekspertas Stephenas Hessas (Stivenas Hesas) sakė: "Manau, kad prezidento valdžios šaka ilgam nelieka pažeista. Tikrai nereikėjo tiek jau daug laiko, kad stiprus prezidentas atgaivintų pasitikėjimą šia institucija. Ji tikrai atsigavo prie Ronaldo Reagano (Ronaldo Reigano)".

S.Hesso teigimu, po Votergeito didelę galią įgavo žiniasklaida, tačiau per 30 metų ją kiek išžarstė. Skandalas įžymybėmis pavertė "The Washington Post" reporterius Bobą Woodwardą (Bobą Vudvardą) bei Carlą Bernsteiną (Karlą Bernsteiną). Jų patikimas daugelio atradimų šaltinis, pramintas "Deep Throat", nepaisant atkaklių žiniasklaidos mėginimų taip ir liko nežinomas.

"Jie pademonstravo, kad gali būti galingas tiriamasis ginklas. Tačiau dabar jie yra kiek mažiau budrūs, nes veikia rinkos ekonomikos sąlygomis. Dėl patiriamo finansinio spaudimo, jie yra priversti kiek atsitraukti, - teigė S.Hessas. - Deja, negalėčiau jiems duoti aukščiausių balų už nuolatinį budrumą".