D.Medvedevas apdovanojo Žukovo ordinu Rusijos 10-ąją specialiųjų pajėgų brigadą, dalyvavusią kare dėl Gruzijos separatistinio regiono Pietų Osetijos.
Prezidentas pagyrė karius, sustabdžiusius "agresorių" Tbilisį per konfliktą, kuris prasidėjo 2008 metų rugpjūčio 8 dieną.
"Šiandien sukanka treji metai nuo Gruzijos armijos puolimo prieš Pietų Osetiją, per kurį žuvo šimtai žmonių, o tūkstančiams buvo kilęs mirtinas pavojus, - D.Medvedevas sakė kariams. - Tąsyk agresoriui kelią pastojo Rusijos taikdariai, tarp kurių buvo jūsų draugai. Tomis itin sudėtingomis dramatiškomis dienomis jie garbingai įvykdė savo pareigą, o dalis - savo gyvybių kaina."
Šis konfliktas įsiplieskė, kai Tbilisio pajėgos nesėkmingai mėgino susigrąžinti kontrolę Maskvos palaikomoje Pietų Osetijoje, o atsakomasis Rusijos pajėgų puolimas greitai privertė Gruzijos karius netvarkingai trauktis.
Po šio konflikto Gruzija praktiškai neteko vilčių susigrąžinti Pietų Osetiją ir kitą separatistinį regioną - Abchaziją. Tuo tarpu Rusija šiose teritorijose dislokavo sustiprintus kontingentus ir pripažino jų nepriklausomybę, tačiau Maskvos pavyzdžiu pasekė tik trys kitos valstybės.
Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis pirmadienį padėjo gėlių kapinėse, kuriose palaidoti per šį karą žuvę gruzinai.
Savo ruožtu Pietų Osetijos gyventojai naktį iš sekmadienio į pirmadienį pagerbė Cchinvalio gynėjus.
Akcija prasidėjo 23 val. 35 min. – tą pačią valandą, kai prasidėjo Cchinvalio apšaudymas, - ir truko iki paryčių. Aikštėje priešais Dieno Motinos šventovę buvo susirinkę šimtai Cchinvalio gyventojų, tarp jų ir respublikos prezidentas Eduardas Kokoity.
"Šiandien mes prisimename Cchinvalio gynėjus, karius rusus, kurie čia atėjo, kad išgelbėtų nuo genocido mūsų tautą, visus tuos, kurie atidavė savo gyvybę už šviesią Pietų Osetijos ateitį. Jų vardai visiems laikams išliks mūsų tautos atmintyje", - sakė savo kalboje prezidentas.
"Sako, laikas gydo. Bert niekas niekuo neužgydys mūsų liaudies širdyse 2008 metų rugpjūčio, kai Gruzijos agresoriai paleido į mus sviedinių krušą. Jie norėjo paversti mūsų žemę tuščiu lauku", - sakė viena Cchinvalio gyventoja.
S.Lavrovas: Rusija neturės reikalo su M.Saakašviliu
Maskva niekada neturės reikalo su Gruzijos prezidentu Michailu Saakašviliu, pirmadienį pareiškė Rusijos URM vadovas Sergejus Lavrovas.
Spaudos konferencijoje pasibaigus deryboms su kolega Pietų Korėjoje S.Lavrovas pabrėžė, kad per neoficialius pokalbius visi rimti politiniai veikėjai Vakaruose pritaria Rusijos požiūriui į dabartinį Gruzijos prezidentą.
"Su žmogumi, kuris davė nusikalstamą įsakymą nužudyti taikdarius, žudyti taikius piliečius, tarp jų Rusijos Federacijos piliečius, mes reikalų neturėsime", - sakė S.Lavrovas, atsakydamas į klausimą, ar įmanoma normalizuoti Rusijos ir Gruzijos tarpusavio santykius, esant dabartiniam Gruzijos režimui.
Pasak S.Lavrovo, "Michailas Saakašvilis - tai patalogija, tai visos Gruzijos liaudies anomalija ir dar asmuo, kuris akivaizdžiai blogai išauklėtas, gavęs blogą išauklėjimą".
Kaip pabrėžė Rusijos URM vadovas, M.Saakašvilis "sugalvoja vis naujų ir naujų pasakų dėl savo agresyvios propagandos, dėl to, kaip "iš tikrųjų" vyko įvykiai 2008 metų rugpjūtį, mėgindamas apversti viską aukštyn kojom".
"Bet aš galiu jus užtikrinti, kad tos valstybės, kurių veikėjai oficialiai ir nuolat kalba apie būtinybę gerbti Gruzijos teritorinį vientisumą ir reiškia dabartiniam režimui simpatijas viešai, jie per privačius pokalbius parodo, kad puikiai viską supranta. Visi jie žino, ir kalba tai, ką kalba, priverstinai, vadovaudamiesi vadinamuoju liūdnai pagarsėjusiu "politiniu tikslingumu", - sakė jis.
Iš tikrųjų, pažymėjo S.Lavrovas, "nėra nė vieno rimto veikėjo Vakaruose, kurie nesuprastų, kas ir kaip visa tai padarė".
Rusija sieks, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas išnagrinėtų jos medžiagą apie karą Pietų Osetijoje
Rusija nusiuntė į Tarptautinį baudžiamąjį teismą Hagoje dokumentus, pagal kuriuos karinius veiksmus Pietų Osetijoje 2008 metų rugpjūtį neva "išprovokavo Gruzijos aukščiausia vadovybė", rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė.
Kaip teigia Rusijos tyrėjai, "Gruzijai užpuolus Pietų Osetiją, buvo nužudyta daug takių gyventojų, visiškai sugriauti šimtai namų, daugiau kaip 16 tūkst. Pietų Osetijos gyventojų buvo priversti palikti savo namus".
Taip pat Rusijos tyrėjų medžiagoje sakoma, kad tam iš anksto Gruzijoje vyko "kruopštus karinis, politinis ir propagandinis" pasirengimas.
Balandį Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinis Teismas Hagoje nutraukė Gruzijos ieškinio Rusijai nagrinėjimą. Gruzija kaltino Rusijos valdžią ir separatistų grupuotes Abchazijoje ir Pietų Osetijoje masiniais etniniais valymais.
Rusijos tyrėjų duomenimis, jiems pavyko gauti įrodymų, paneigiančių Gruzijos argumentus, išdėstytus Gruzijos ieškinyje JT teisme.
Rusijos tyrimų komitetas pareiškė, jog neturi įrodymų, kad Rusijos kariai susiję su kokiais nors nusikaltimais Gruzijos ir Pietų Osetijos teritorijoje 2008 metų rugpjūtį.
Be to, kaip pareiškė Tyrimų komiteto atstovas Vladimiras Markinas, Gruzija atsisakė padėti Rusijai tirti rugpjūčio karinio konflikto aplinkybes.
"Nors ne kartą buvo prašoma teisinės pagalbos, Gruzijos teisingumo ministerijos vyriausioji prokuratūra prasimanytais motyvais atsisakė bendradarbiauti su Rusijos teisėsaugos institucijomis šioje baudžiamojoje byloje", - sakė V.Markinas.
Karinis konfliktas Kaukaze naktį iš rugpjūčio 7-osios į 8-ąją 2008 metais prasidėjo Gruzijai panaudojus karinę jėgą siekiant susigrąžinti Maskvos remiamą Pietų Osetijos regioną. Netrukus po to į Gruzijos teritoriją įžengė Rusijos karinės pajėgos, ginkluoti susidūrimai prasidėjo ir pasienyje su Abchazija.
Karas įvyko tuo metu, kai Maskva piktinosi prezidento M.Saakašvilio siekiais nuvesti Gruziją į NATO ir kariniu Gruzijos bendradarbiavimu su Jungtinėmis Valstijomis.
Po karo Rusija paskelbė pripažįstanti Pietų Osetijos ir kitos separatistinės respublikos Abchazijos nepriklausomybę. Likusi tarptautinė bendrija šias teritorijas laiko okupuotomis Gruzijos teritorijos dalimis.
Gruzija tvirtina, kad Rusija nevykdo įsipareigojimų, kuriuos davė per paliaubas nutraukiant karinius veiksmus. Susitarimą, kuriame buvo numatytas ir karinių pajėgų atitraukimas, pasirašė Rusijos, Gruzijos ir Prancūzijos prezidentai. Tačiau Rusija vis dar laiko ir didina karines pajėgas Pietų Osetijoje ir Abchazijoje.
D.Medvedevas teikė Valstybės Dūmai ratifikuoti susitarimą dėl Rusija karinių bazių Abchazijoje
Per karinio konflikto su Gruzija metines Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas teikė Valstybės Dūmai ratifikuoti susitarimą su Abchazija dėl jungtinės Rusijos karinės bazės įsteigimo respublikos teritorijoje, remdamasi oficialiu Kremliaus tinklalapiu, praneša BBC naujienų svetainė.
Šį susitarimą pasirašė Maskvoje 2010 metų vasario 17 dieną Dmitrijus Medvedevas ir tuometinis Abchazijos prezidentas Sergejus Bagapšas.
Esant jungtinei karinei bazei, Rusijos kariai naudosis jau esančiais Abchazijos teritorijoje Rusijos kariniais objektais ir juos modernizuos drauge su Abchazijos kariais.
Rusijos karinės bazės štabas dislokuojasi Gudautoje, ten jau yra 1700 Rusijos karių.
Į Rusijos ir Abchazijos karinės bazės sudėtį taip pat įeis buvę taikos palaikymo objektai ir Bomboros karinis aerodromas netoli Gudautos, kariuomenės poligonas ir dalis jūros įlankos ties Očamčira, bendros karinės įgulos Kodorio tarpukalnės šiaurėje ir netoli hidroelektrinės prie Ingurio upės.
Susitarimas, kuris nustato naudojimosi karine baze, žemės sklypais ir turtu tvarką, karių ir jų šeimų narių statusą, galios 49 metus, jį bus galima automatiškai pratęsti 15 metų laikotarpiams.
2009 metų balandį Maskva ir Suchumis sudarė susitarimą drauge saugoti Abchazijos sieną. Šią funkciją, pagal susitarimą, atlieka Rusijos pasieniečiai, bet tai griežtai kritikuoja Vakarai. Tbilisis planus įsteigti Rusijos bazę Abchazijoje laiko neteisėtais.
Europos Sąjunga ir NATO ne kartą pabrėžė, kad Rusijos kariuomenės buvimas Abchazijoje ir Pietų Osetijoje pažeidžia Gruzijos teritorijos vientisumą ir kelia pavojų jos saugumui. Abchaziją, kaip ir Pietų Osetiją, be Rusijos, oficialiai pripažino Nikaragva, Venesuela ir Nauru.