Tarp 1600 dokumentų bylų, kurie, pranešama, dingo nuo 2005 m., yra sero Winstono Churchillio laiškai Ispanijos diktatoriui generolui Franciscui Francui, Haroldo Wilsono susitikimų su karaliene protokolai bei Henriko VIII, Elžbietos I bei Karolio I dvarų dokumentai. Taip pat dingo daugybė pulko dienoraščių, įrašų apie medalius ir eskadrilių bei laivų žurnalų.

Kai kurios bylos, daugumoje kurių yra vienintelės istorinių dokumentų kopijos, dingo jau dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, ir atgauti pavyko mažiau nei pusę jų, teigiama dingusių dokumentų registre, paskelbtame Informavimo laisvės akto pagrindu.

Istorikai apkaltino Teisingumo ministerijai pavaldžius Nacionalinius archyvus „administraciniu aplaidumu“.

Antrojo pasaulinio karo ir karališkosios šeimos ekspertas pasakė: „Vyriausybė turėtų suprasti, kad tai pirminės svarbos dalykas – šiuos dokumentus būti kuo greičiau rasti, nes jie yra be galo svarbūs.“

Archyvų atstovė pasakė, kad manoma, jog didžioji dauguma dingusiais laikomų dokumentų yra saugykloje Surėjaus grafystėje.

Ji pasakė, kad dokumentų vagystės pasitaiko gana retai, o dauguma dingusiais laikomų dokumentų, greičiausiai, darbuotojai tiesiog padėjo į neteisingas lentynas.

Be to, dokumentai, kuriuos skolinosi vyriausybių departamentai, galėjo pasimesti pakeliui, juos pervežant, pridūrė ji.

Ji pasakė, kad dingusiais laikoma 0,01 proc. visų istorinių dokumentų, o Archyvai vykdo nuolatinę dingusių daiktų paieškos programą.

Tarp dokumentų, kurių nerandama jau daugiau nei metus – britų planai dėl vadinamosios „D–Day” (sąjungininkų invazijos Normandijoje), įskaitant JAV generolo Dwighto Eisenhowerio ir Didžiosios Britanijos feldmaršalo Bernardo Montgomery susirašinėjimą.

617-os eskadrilės – legendinių „Dambusters“ – operacijų registras 18 mėnesių buvo įtrauktas į „padėtų ne vietoje“ sąrašą.

Du dokumentų paketai su surinktais SS vado Fritzo Knoechleino karo nusikaltimų teismo dokumentais devynis mėnesius buvo padėti ne vietoje. F. Knoechleinas inicijavo 1940 m. gegužės mėnesio žudynes, kai buvo sušaudyti 97 karo belaisviai iš Antrojo Karališkojo Norfolko pulko bataliono.

Vieni iš seniausių dingusiais laikomų dokumentų – trylikto amžiaus iždo įrašai ir 1309 m. popiežiaus Klemenso V išleista bulė dėl cistersų vienuolynų įkūrimo.