Pagal pirminius referendumo rezultatus, gautus apibendrinus duomenis iš visų rinkimų apylinkių, už 10-ojo šaukimo Seimo paleidimą balsavo 94,3 proc. dalyvavusių jame rinkėjų.
Už parlamento paleidimą balsavo 650 518, arba 94,3 proc. referendumo dalyvių, "prieš" - tik 37 829, arba 5,48 proc., rodo naujausi Centrinės rinkimų komisijos duomenys apie suskaičiuotus balsus visose 1 028 rinkimų apylinkėse.
Naujausiais duomenimis, referendume Latvijoje ir užsienyje dalyvavo 689 988, arba 44,73 proc., iš 1 491 735 rinkėjų.
Seimas laikomas paleistas, jeigu referendume už tai balsavo ne mažiau kaip pusė dalyvavusių jame rinkėjų.
Parlamento paleidimas yra pergalė Valdžiui Zatleriui - žmogui, kuris rizikavo prezidento postu ir jo neteko, kai žengdamas beprecedentį žingsnį gegužę sušaukė referendumą, parlamentarams blokavus antikorupcinį tyrimą dėl deputato Ainaro Šleserio, laikomo vienu iš trijų šalies oligarchu.
Kitą savaitę po to parlamentarai smogė atgal: birželio 2 dieną neperrinko V.Zatlerio ir vietoje jo į prezidento postą išrinko Žaliųjų ir valstiečių sąjungos (ŽVS) atstovą Andrį Bėrzinį.
"Ačiū visiems, kas dalyvavo referendume. Jie parodė, kad nori permainų. Permainos Latvijoje įvyks ir pastebimai pakeis mūsų gyvenimą", - sekmadienį televizijos kanalo LNT laidoje "900 sekundžių" sakė V.Zatleris.
V.Zatleris gali atgauti pozicijas būsimuose rinkimuose, nes jo plebiscito dieną įkurta Zatlerio reformų partija, kaip mano analitikai, turėtų juose pasirodyti pasiekti gerų rezultatų.
Naujoji partija, kuri savo steigiamąjį suvažiavimą surengė šeštadienį, pagal populiarumą yra pirmojoje vietoje drauge su rusakalbių rinkėjų palaikoma centro kairiųjų Santarvės partija, rodo visuomenės apklausa, kurios rezultatai buvo paskelbti penktadienį. Abiejų šių partijų populiarumas yra 17,5 procento.
Savo ruožtu A.Bėrzinis pareiškė, kad žmonių aktyvumas referendume parodė, kad jie neabejingi šalies politinei ateičiai.
"Rezultatai apie referendumo dalyvių skaičių rodo, kad dalyvavusiųjų referendume skaičius proporcingas dabartinio Seimo rinkėjų ratui. Tai labai teigiamas signalas, rodantis, kad visuomenė neabejinga šalies politinei ateičiai, ir ji pasirengus įvertinti politikų darbą referendume", - pažymi jis.
Premjeras Valdis Dombrovskis šeštadienį taip pat balsavo už parlamento paleidimą.
"Manau, jog tai gera proga užtikrinti, kad partijos, atstovaujančios oligarchų interesams ar balsuojančios dėl oligarchų interesų, neturėtų daugumos būsimame parlamente", - po balsavimo žurnalistams sakė V.Dombrovskis.
Daugelis latvių pritaria V.Zatlerio susirūpinimui tuo, kad turtingi verslininkai politikai, vadinami oligarchais, daro pernelyg didelę įtaką įstatymų leidybai ir teismams.
10-ojo šaukimo Seimas dirbs to, kol bus sušauktas naujas parlamentas, šiuo laikotarpiu jo posėdžius šauks Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis, jis taip pat nustatys jų darbotvarkę.
CRK pirmininkas Andris Cimdaras anksčiau sakė, kad neeiliniai 11-ojo šaukimo Seimo rinkimai vyks tikriausiai rugsėjo 17 dieną.
Parlamento frakcijų lyderiams referendumo rezultatai nebuvo netikėti
Šeštadienio referendumo dėl Seimo paleidimo rezultatai nebuvo netikėti nė vienai iš atstovaujamų Seime politinių jėgų, nes jos numatė juos iš anksto.
Tačiau kiekviena parlamento frakcijų turi savo nuomonę dėl susidariusios situacijos priežasčių.
Štai opozicinio centro kairės Santarvės centro (SC), kurį remia daugiausia rusakalbiai rinkėjai, frakcijos pirmininko pavaduotojas Valerijus Agešinas sakė BNS, kad jo nuomone, valdančioji "Vienybė" daugiau nebeturi teisės balotiruotis Seimo neeiliniuose rinkimuose.
"Jie dabar svarsto sąrašus, bet prieš metus jiems buvo suteiktas didžiulis mandatas. Per referendumą diskvalifikuotos valdžios partijos - "Vienybė" ir Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ŽVS) - tai rodo, kad Vidžemėje, Kuržemėje ir Žemgaloje, kur jos buvo populiariausios per Seimo rinkimus, daugiausiai buvo balsavusiųjų už Seimo paleidimą", - paaiškino jis.
Be to, pasiūliusio paleisti Seimą buvusio prezidento Valdžio Zatlerio vienas argumentų buvo ne tik kova su oligarchais, bet ir tai, kad centro dešinioji "Vienybė" neturėjo plano, kaip pakeisti situaciją, pabrėžė V.Agešinas.
Dėl centro dešiniosios ŽVS yra kiek kitaip, mano jis, nes Seimo rinkimuose ji gavo tik trečiąją vietą.
CS kaltės dėl to, kas įvyko, nėra pažymėjo V.Agešinas: "Ne, mes nekalti, ir Zatleris per pastaruosius du mėnesius nepasakė apie SC nė vieno blogo žodžio". CS pasiūlyta socialinio teisingumo idėja visuomenėje vertinama daugiau nei "abstraktus teisėtumas", - pabrėžė V.Agešinas.
"Kalti oligarchai ir "Vienybės" nesugebėjimas", - apibendrino V.Agešinas.
"Vienybės" frakcijos pirmininko pavaduotoja Ilzė Vinkelė pavadino CS priekaištus absurdiškais.
"Tegu ponas Agešinas pasiklauso prezidento 28 dienos kalbos, kurioje jis motyvuoja savo sprendimą. Tai labai absurdiškas teigimas. Seimo paleidimas buvo ne "Vienybės" politikos vertinimo rezultatas, o nesutikimo daryti kratą pas Šleserį išdava", - sakė ji.
I.Vinkelė pareiškė viltį, per neeilinius Seimo rinkimus rinkėjai bus taip pat aktyvūs, kaip ir per referendumą.
"Reikia tikėtis, kad po šio rinkėjų atsakymo į politinius procesus Latvijoje partijos galės atsakingai įvertinti, kodėl žmonės pareiškė nepasitikėjimą Seimu, sugebės pašalinti klaidas ir pasimokyti. Labiausiai pasimokyti turi oligarchai - ŽVS ir Liaudies partija", - sakė ji.
Pamoka "Vienybei" - reikia mokėti subalansuoti pareigą išvesti šalį iš krizės su tuo, kad tai neverta daryti bet kokia kaina, mano I.Vinkelė.
ŽVS frakcijos pirmininkas Augustas Brigmanis pažymėjo, kad išvadas iš referendumo rezultatų turi padaryti kiekvienas Seimo deputatas: "Tai signalas apskritai visam Seimui. Kalti turi jaustis visi".
Jis patvirtino, kad balotiruosis į 11-ojo šaukimo Seimą: "Tai mano, kaip frakcijos vadovo, atsakomybė. Aš negaliu būti silpnadvasiškas ir vengti atsakomybės. ŽVS turi eiti iki galo ir gauti rinkėjų įvertinimą. Rinkimuose kiekvienam bus pateiktas įvertinimas.
A.Brigmanis sakė, kad Ventspilio meras Aivaras Lembergas tebėra kandidatas į ministro pirmininko postą. Per artimiausias savaites įeinančios į ŽVS partijos sudarys kandidatų į deputatus sąrašus.
Opozicinio dešiniojo susivienijimo "Už geresnę Latviją" (UGL) frakcijos pirmininkas Edgaras Zalanas sakė BNS, kad balsavusiųjų už Seimo paleidimą buvo daugiau nei jis manė: "Aš maniau, kad Seimo paleidimui prieštaraus 10 proc., o buvo tik penki. Gerai, kad aktyvumas buvo didelis".
Rinkėjai, su kuriais jis kalbėjosi, pasakojo ne apie oligarchus, o apie blogą padėtį šalyje ir nepasitikėjimą valstybės valdymu, sakė E.Zalanas ir pažymėjo: "Situacijos įvertinimas ir yra referendumo rezultatas, o už politinę padėtį seniai tenka atsakomybė būtent "Vienybei" ir ŽVS.
Į priminimą, kad į UGL frakciją įeina du V.Zatlerio minėti oligarchai, E.Zalanas atsakė: "Aš, kaip frakcijos vadovas, negaliu atsakyti už tai, kuo kaltinamas A.Šleseris - ką jis padarė prieš kažkiek metų. Frakcija dirba atvirai, nesislepia už parlamento ribų ir nedaro poveikio Seimui iš išorės. Jie kur kas sąžiningesni nei tie, kurie yra už parlamento ribų".