1924 m. spalio mėn.

Atokiame Australijos miestelyje Marble Bar užfiksuota ilgiausiai trukusi karščio banga, kai daugiausiai dienų iš eilės temperatūra viršijo 37,8 laipsnio Celcijaus.

1936 m. liepos mėn.

Visoje Amerikoje per 10 dienų trukusį karštį mirė 997 žmonės, 76 iš jų gyveno Niujorko teritorijoje. Daugiau nei 20 žmonių nuskendo, nes vaikai ir suaugusieji, net ir nemokėdami plaukti, šokdavo į vandenį, gelbėdamiesi nuo karščio.

1976 m. birželio mėn.

Jungtinėje Karalystėje 15 dienų iš eilės temperatūra viršijo 32,2 laipsnio Celsijaus. Kitas penkias dienas temperatūra pakildavo iki 35 laipsnių. Pietvakarinėje šalies dalyje 45 dienas nelijo, tad dėl baisaus karščio kilo siaubingi miškų gaisrai, kurie sunaikino medžius ir derlių. Karščio banga nuslūgo tik rugpjūčio mėnesį, kai visoje šalyje praūžė smarkios audros su perkūnija.

1988 m.

Intensyvi karščio banga JAV nusinešė 4–17 tūkst. žmonių gyvybes visoje šalyje, o šalies vakarinėje dalyje kilo keli pražūtingi miškų gaisrai.

2003 m. rugpjūtis

Per karščiausią vasarą nuo 1540 m., per Europą nusiritus karščio bangai, mirė beveik 40 tūkst. žmonių, daugiausiai Prancūzijoje. Šiaurės Prancūzijoje, kur retai kuriuose namuose įrengtas kondicionierius, septynias dienas temperatūra pakildavo virš 40 laipsnių Celcijaus.

2006 m. liepa

Daugiau nei 220 žmonių mirė Šiaurės Amerikoje, temperatūrai pakilus iki daugiau nei 48 laipsnių. Maksimali temperatūra – 54 laipsniai Celsijaus – buvo užfiksuota Pietų Dakotoje.

2010 m. birželis

Rusija, kurioje paprastai būna vėsu, nukentėjo nuo miškų gaisrų ir baisiausios sausros per 40 metų, kai vasaros pradžioje per šalį nusirito karščio banga. Šalies meteorologijos agentūra paskelbė, kad tokių karščių Rusijoje nebuvo tūkstantį metų. Nuo karščio mirė tūkstančiai žmonių, kai kurie jų nuskendo, nes lipo į vandens telkinius būdami neblaivūs.