"Mes bet kuriuo metu turime būti pasirengę išlaisvinti savo okupuotas teritorijas kitu - ginkluotu keliu. Stengsimės išspręsti šį konfliktą taikiai, bet nedarysime jokių nuolaidų Azerbaidžano teritorinio vientisumo klausimu. Mes esame teisūs, mūsų teritorija okupuota. Tarptautinė teisė mūsų pusėje, tiesa mūsų pusėje, ekonominis potencialas mūsų pusėje. Karinis pranašumas bus garantuotas ekonomikos vystymo sąskaita", - sakė prezidentas.

1988 metais Kalnų Karabache gyvenę armėnai pareiškė pasitraukią iš respublikos sudėties, kad prisijungtų prie kaimyninės Armėnijos. Konfliktas peraugo į užsitęsusią kruviną ginkluotą priešpriešą su Armėnija, ir Azerbaidžanui teko perleisti Kalnų Karabachą ir kai kurias kitas savo teritorijas. Per konfliktą žuvo daugiau kaip 35 tūkst. žmonių, daugiau kaip milijonas tapo pabėgėliais. 1994 metais šalys pasirašė susitarimą nutraukti ugnį. Kalnų Karabachas pasiskelbė nepriklausoma respublika, bet jos nepripažino nė viena pasaulio valstybė, įskaitant Armėniją.

Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) Minsko grupės pastangos tarpininkauti kol kad nedavė jokių rezultatų.

Per paskutinį vizitą liepos 15 dieną ESBO Minsko grupės vadovai rekomendavo šalims siekti kompromiso. Kitas prezidentų susitikimas numatytas per Nepriklausomų Valstybių Sandraugos viršūnių susitikimą šių metų rugsėjį.