Dislokuos karines brigadas
Gegužę Grenlandijoje susirinkusi Arkties šalių taryba deklaravo susirūpinimą aplinkosaugos padėtimi ir demonstravo menamą vienybę siekiant apsaugoti Arktį nuo ekologinių katastrofų. Tačiau iš tikrųjų šalys tik karštligiškai lenktyniauja dėl gamtinių išteklių.
Ledynų traukimasis kartu su technologijų pažanga atvėrė kelią prie naftos, mineralinių ir gamtinių dujų telkinių, kurie anksčiau buvo įkalinti po storu amžinojo įšalo sluoksniu. Šiuo metu vyksta arši konkurencija dėl Arkties gamtos turtų.
Viena šalčiausių Žemės vietų tampa karšta zona. Aplinkinės šalys čia leidžia povandeninius laivus, vykdomos atnaujintos ledlaužių operacijos, o Rusija nukreipusi ir strateginius bombonešius. Gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas birželį pareiškė, kad Arkties regione, greičiausiai Murmanske ir Archangelske, kur jau yra gerai įrengta karinė infrastruktūra, bus dislokuotos dvi arktinės karinės brigados.
Taip pat statoma nauja jūrų bazė Jamalo pusiasalyje, Sabetos uoste. Šių metų sausį buvo pranešta, kad „Gazprom“ su japonais čia statys antrą Rusijoje suskystintų dujų gamyklą, kuri 2016 m.gamins 15–16 mln. tonų dujų per metus.
Iš šių strategiškai patogių punktų apie 2 tūkst. gerai treniruotų specialiosios paskirties karių bet kada galės nuvykti į galimo konflikto rajoną. Jūrų pėstininkus ir desantininkus sustiprins sraigtasparnių, priešlėktuvinės gynybos, raketiniai padaliniai, cheminės ir bakteriologinės gynybos tarnybos. Žadama, kad brigados bus aprūpintos specialiomis per pelkes, ledynus ir sniegynus galinčiomis perkelti transporto priemonėmis – dviejų grandžių vikšriniais transporteriais „Vitiaz“ ir keturių modelių visureigiais „Petrovič“.
Kodėl vyksta toks sujudimas? Tikrai ne be reikalo.
Svarbu ne žmonės, o kas po ledu
Pasak įvairių šalių Arkties tyrinėtojų, po ledynais slepiasi maždaug 90 milijardų barelių neatrastų naftos ir beveik 1,55 trilijono kub. metrų dujų klodų. Skaičius po atlikto tyrimo patvirtino ir JAV geologijos tarnyba. Tarnybos duomenimis, atšiaurioje Arktyje yra net trečdalis pasaulio gamtinių dujų.
Ir tai dar ne viskas! Arkties regione aptikta daug mineralinių uolienų pėdsakų. Geras pavyzdys yra šiaurinė JAV kaimynė Kanada. Šalis istoriškai niekad negamino deimantų, o dabar yra trečia pagal dydį deimantų gamintoja pasaulyje. Jeigu ir toliau išliks globalinio atšilimo tendencijos, tirpstantis ledas apnuogins vis daugiau gamtos turtų, o aplinkinės šalys ištekliais tikrai nesidalys.
Kas tos konkuruojančios dėl Arkties išteklių šalys? Tai Šiaurės šalys, turinčios priėjimą prie Arkties vandenyno. Visų pirma tai Kanada, Rusija, JAV ir Danija. Ne mažiau pretenzijų į turtinguosius ledynus turi ir Norvegija, Islandija, Švedija ir Suomija. Šios šalys sudaro Arkties tarybą, kuri atsakinga už mažai žinomo regiono vystymąsi ir ateities perspektyvas.
Oficialiai visos tarybos šalys rūpinasi Arkties gyvūnų bei ledynuose gyvenančių tautų (eskimų ir lapių) išsaugojimu. Tačiau Aliaskos Fairbankso universiteto profesorius ir Arkties ekspertas Lausonas Brighamas sako, kad tarybos veikla vyksta „po ledu“.
„Šalys narės niekada glaudžiai nebendradarbiavo spręsdamos ekologinius Arkties klausimus. Šalims taip pat nėra aktualūs ten gyvenančių žmonių reikalai. Valstybėms svarbiau, kas yra po ledu, t.y. gamtos ištekliai“,– sakė L. Brighamas.
Rusai ir kanadiečiai įrodinėja, kad Arktis – jų žemyninės plokštės dalis. Danai valdo didžiausią pasaulyje Grenlandijos salą ir teigia, kad Arktis – jos tąsa. JAV brėžia savo teritoriją aukščiau Aliaskos. Islandai, švedai ir suomiai turi savo „tiesas“.
Rusai 2006 m. iškėlė vėliavą netoli Šiaurės poliaus, kad pademonstruotų pretenziją į Arkties žemyną ir jo gamtinius išteklius. Geras metodas: iškėliau vėliavą, ir teritorija jau mano. Tačiau pačios Rusijos pretenzijos iš tiesų yra tarsi plonas ledas.
Rusija agresyviai militarizuoja Arktį
Maskvos pretenzijos į Arkties vandenyno jūros dugną yra paremtos jos kontroliuojamais Lomonosovo ir Mendelejevo kalnagūbriais, dviem povandeninėmis geologinėmis struktūromis, kurios įsikiša į vandenyną iš Rusijos žemyninio šelfo. Tačiau panašu, kad kalnagūbriai nėra išsikišę tiek, kad pagrįstų Maskvos pretenzijas toliau nei jos 200 mylių ekonominė zona, nes ir kitos šalys reiškia pretenzijas į tos pačios srities kontrolę.
Arkties ekspedicijos lyderis Arturas Čilingarovas, Rusijos Dūmos deputatas, jau prieš kelerius metus kategoriškai paskelbė: „Arktis yra mūsų ir mūsų buvimas ten turi būti akivaizdus.“ Rusijos Arkties ir Antarkties institutas paskelbė: „Tai tas pat, kas įsmeigti vėliavą į Mėnulį“ – pamiršdamas, kad JAV niekada nereiškė pretenzijų į Mėnulį kaip į savo teritoriją.
„Mes atviri dialogui su užsienio partneriais, su visais Arkties regiono kaimynais, bet, žinoma, savo geopolitinius interesus ginsime tvirtai ir nuosekliai“, – savo partijos „Vieningoji Rusija“ suvažiavime Jekaterinburge kalbėjo Rusijos premjeras Vladimiras Putinas.
V.Putinas strateginei ginkluotei modernizuoti per ateinančius 10 metų pažadėjo skirti beveik 800 mlrd. dolerių. Nemaža dalis šių lėšų atiteks Rusijos „nacionaliniams interesams Arktyje ginti“.
Arkties valstybėms išlieka svarbus nacionalinio saugumo klausimas regione. Rusija šiuo atveju veikia vienašališkai, siekdama įtvirtinti savo karinę galią Šiaurėje bei tokiu būdu garantuoti teritorijos saugumą.
O Norvegijos ir Kanados tikslas – garantuoti savo sienų apsaugą, tačiau abi valstybės pasirengusios vystyti ir konstruktyvius santykius su kaimynėmis ar kitomis pasaulio valstybėmis saugumo klausimais. JAV labiau balansuoja tarp šių dviejų pozicijų, nes, viena vertus, ji yra pasirengusi veikti vienašališkai (supergalybės statusas), tačiau, kita vertus, – linkusi bendradarbiauti.
Yra teigiama, kad regiono stabilumo ir valstybių tarpusavio santykių klausimas priklauso tik nuo šalių, ypač Rusijos ir JAV, noro bendradarbiauti ir siekti bendrų ar pavienių tikslų.
Arktis – sritis aplink Šiaurės ašigalį, sudaryta iš Arkties vandenyno ir trijų aplinkinių žemynų (Azijos, Europos ir Šiaurės Amerikos) pakraščių. Šiaurės ašigalį supa milžiniški ledynai, didesni už Europą. Tūkstančius metų čia gyvena žmonės: Šiaurės Amerikoje – eskimai, Europoje – lapiai. Per pastaruosius metus Arkties ledynai labai sumažėjo.