"Izraelis nestabdys (sienos) statybos bei neatsisakys savo neatimamos teisės į savigyną ", - sakė jis.
Izraelis teigia, kad siena padeda apsisaugoti nuo palestiniečių savižudžių sprogdintojų. Palestiniečiai sako, jog taip Izraelis grobia žemes bei žlugdo jų viltis įsteigti nepriklausomą valstybę.
Pasak R.Gissino, Izraelio nenustebino balsavimas JT, jis tai pavadino "daugumos tironija" Generalinėje Asamblėjoje, kur neretai pasireiškia Izraeliui priešiškos nuotaikos.
Už rezoliucija, kuri ragina nugriauti sieną, balsavo 150 šalių, jai prieštaravo 6, ir 10 šalių susilaikė. Didelės tarptautinės bendruomenės pasipiktinimą kelia tai, kad siena užkabina dideles teritorijas Vakarų Kranto žemių, kurias Izraelis užėmė per 1967 metų Artimųjų Rytų karą.
Rezoliucijai nepritarė Jungtinės Valstijos, Izraelis, Australija ir Ramiojo vandenyno salų valstybės - Maršalo Salos, Mikronezija ir Palau. Susilaikė Kanada, Kamerūnas, Salvadoras, Nauru, Papua ir Naujoji Gvinėja, Saliamono Salos, Tonga, Uganda, Urugvajus ir Vanuatu.
Visos 25 Europos Sąjungos šalys pritarė palestiniečių parengtam pasiūlymui, kai jį rėmusios arabų valstybės po kelias dienas trukusių intensyvių derybų sutiko su keliais ES pasiūlytais pakeitimais.
Generalinės Asamblėjos rezoliucija, kaip ir anksčiau šį mėnesį paskelbtas tarptautinio teismo sprendimas, nėra teisiškai įpareigojantys, tačiau šie simboliniai žingsniai gali paskatinti tolesnes priemones.
PALESTINIEČIŲ LIAUPSĖS
Palestiniečių stebėtojas JT Nasseras al-Kidwa (Naseras Kidva) gyrė balsavimą ir vadino jį "istoriniu žingsniu". Jis pridūrė: "Dabar, mūsų, manymu, atėjo laikas įgyvendinti, laikytis (susitarimų), o kiek vėliau - imtis ir papildomų priemonių".
N.al-Kidwa sakė, jog vėliau narės turėtų apsvarstyti galimybę įvesti Izraeliui draudimus, pavyzdžiui, neišduoti užsienio vizų Vakarų Krante ir Gazoje įsikūrusiems žydų naujakuriams, o prie sienos statybos prisidedančioms bendrovėms taikyti sankcijas.
JAV ambasadoriaus pavaduotojas Jamesas Cunninghamas (Džeimsas Kaningemas) sakė, kad rezoliucija buvo nesubalansuota bei gali pakenkti siekiui sukurti tokius Artimuosius Rytus, kuriuose taikiai sugyventų Izraelis ir Palestinos valstybė.
"Dėkui Dievui, Izraelio ir žydų tautos likimas sprendžiamas ne šioje salėje, - po balsavimo sakė Izraelio ambasadorius Danas Gillermanas (Danas Gilermanas). - Tiesiog pikta, kad po to, kai viskas buvo aiškiai išdėstyta, taip griežtai buvo sureaguota į dalyką, kuris padeda išsaugoti gyvybes, ir visiškai abejingai pažiūrėta į palestiniečių kampaniją, dėl kurios prarandamos gyvybės".
Generalinė Asamblėja surengė balsavimą, kai Tarptautinis Teismas liepos 9 savo rekomendacinio pobūdžio nutartyje pareiškė, jog tebestatoma siena yra neteisėta, nes užkabina nemažai Vakarų Kranto žemės ir ja siekiama apsaugoti gyvenvietes, kurias Izraelis pastatė per 1967 metų karą užgrobtoje teritorijoje.
Hagoje įsikūręs Tarptautinis teisingumo teismas yra aukščiausia JT teisinė institucija.
Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje reikalaujama, kad Izraelis paklustų teismo nutarimui, jog jis teisiškai privalo nugriauti sieną ir išmokėti reparacijas už žalą, padarytą statybų metu.
Atsižvelgiant į ES vardu Nyderlandų pateiktus pasiūlymus, rezoliucijoje taip smerkiami visi teroro aktai bei tiek Izraelis, tiek palestiniečiai raginami laikytis savo įsipareigojimų, numatytų Artimųjų Rytų diplomatinio ketverto parengtame "kelio gairių" taikos plane.
ES taip pat sėkmingai išsireikalavo, kad rezoliucijoje būtų akcentuota, jog valstybė turi teisę gintis nuo išpuolių prieš jos žmones. Teismo nutartyje pažymėta, jog, pagal JT Chartiją, valstybė turi teisę gintis, jei puola kita valstybė, be ne, pavyzdžiui, savižudis teroristas.
Rezoliucijoje taip pat sušvelnintas reikalavimas, kad Šveicarija, kaip ketvirtosios Ževenos konvencijos depozitarė, sušauktų sutarties šalių susitikimą, siekiant užtikrinti, jog jos laikomasi.
Galutiniame tekste tesakoma, kad Šveicarija gali svarstyti galimybę sušaukti tokių susitikimą. 1949 metų konvencijoje užtikrinama taikių gyventojų apsauga karo metu.