Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas iš derybų Vašingtone parvyko tuščiomis: JAV prezidentas Barackas Obama, pasak dienraščio „Kommersant“, netgi nesutiko atvykti į Maskvą, nes šalys nesutaria dėl priešraketinės gynybos sistemos planų. Nors Jungtinės Valstijos tikina, kad dabartiniai B. Obamos planai Rusijai grėsmės nekelia, S. Lavrovas sako, kad nežino, ar planai nebus papildyti.
„Niekas mums nesako, kad nebus dar ir naujų etapų. Bet jau ir įvykdžius paskelbtus keturis etapus, projekto karinė infrastruktūra sukels riziką Rusijos strateginiam arsenalui.
Nekalbame, kas ką puls – mes ne priešai, ir Lisabonoje tai pasakėme labai aiškiai. Bet kariniai planuotojai algą gauna už tai, kad jei kas nors greta jūsų sienos gali iššauti, aiškinasi, kokių imtis atsakomųjų priemonių“, – sakė S. Lavrovas.
Aljanso susitikime Lisabonoje Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasiūlė nuo priešo raketų gintis drauge: Amerikos skydas saugotų Europos pietus, Vokietija ir Prancūzija – šiaurę ir vakarus, o Rusijai atitektų atsakomybė už Rytų Europos sektorių.
Svarstys atsarginį atsaką
Baltijos šalys iškart pasipriešino galimybei, kad jas saugotų Rusija, ir juolab kad NATO įsipareigotų nedislokuoti savo raketų netoli sienos su Rusija. Sukilo ir Jungtinės Valstijos, tad Aljanso vadovui prieš porą savaičių beliko dar kartą D. Medvedevui pakartoti, kad NATO šalis gins NATO.
„Ko gero, neatskleisiu didelės paslapties, jei pasakysiu, kad sutarti dėl sektorinio požiūrio nesiseka. Mūsų NATO partneriai sako, kad jie įsipareigoję ginti vieni kitus pagal penktąjį straipsnį ir perduoti šio įsipareigojimo kitiems negali. Mes tai priėmėme kaip tikrovę“, – teigia S. Lavrovas.
Dabar Rusija nori, kad jos priešraketinės gynybos sistema būtų glaudžiai susieta su NATO skydu. Bet Aljansas leidžia suprasti, kad nesutiks su Rusija keistis visa slapta informacija, drauge spręsti, kas yra priešas, ir juolab skydo vadavietėje neleis Rusijos karininkui turėti tokią pat teisę spausti raudonąjį mygtuką kaip ir NATO vadams. Tad Rusija pripažįsta, kad šis variantas mažai tikėtinas, nes NATO sutinka tik keistis duomenimis.
„Norime, kad abi sistemos keistųsi informacija, kad NATO teritorijos ir Rusijos teritorijos gynyba būtų veiksmingesnė, nes tai abi puses padarytų saugesnes“, – tvirtina NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.
Kitas Maskvos siūlymas, jei jau bus kuriamos atskiros sistemos, – kad Rusija ir NATO pasirašytų teisiškai įsipareigojančią sutartį, jog viena kitai nekels grėsmės, ir tiksliai surašytų, kokia bus technika ir kur dislokuota. Rusija tokio dokumento nori iki kito NATO viršūnių susitikimo Čikagoje. Kai kurios NATO narės savo noru supančioti rankų nenori.
„Išlieka aktualija pasiruošimas kitų metų gegužės mėnesio NATO viršūnių susitikimui, kur kalbėsime apie priešraketinę gynybą ir santykius tarp NATO ir Rusijos“, – sakė Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Maskva perspėja, kad jei susitarimo gegužę nebus, svarstys apie strateginį atsaką. NATO siūlo dirbti drauge, o ne grasinti ar matuotis, kieno arsenalas didesnis.