Lietuva, Latvija ir Estija siekia įstoti į 19 narių Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją, kuri tikriausiai pakvies prisijungti pirmaujančias kandidates per kitų metų lapkritį Čekijos sostinėje vyksiantį valstybių vadovų susitikimą.
Pareigūnas, pageidavęs likti nežinomas, pareiškė, kad daugeliui rusų NATO plėtros į Baltijos valstybes klausimas yra labiau erzinantis nei JAV planai kurti nacionalinę priešraketinės gynybos sistemą, kuri pažeistų istorinę 1972 metų Priešraketinės gynybos sutartį.
"Man susidarė įspūdis, kad tarp Rusijos elito ir vyriausybės NATO plėtra, o ypač NATO plėtra į Baltijos šalis, sukelia didesnę neurozę nei priešraketinė gynybą, kai kalbama apie realią padėtį", - teigė jis.
Kaip pavyzdį jis nurodė šią savaitę, vizito Suomijoje metu Rusijos prezidento Vladimiro Putino išsakytas mintis. V.Putinas, "regis, buvo labiau griežtas dėl NATO plėtros, o ne priešraketinės gynybos", sakė pareigūnas.
V.Putinas pirmadienį pareiškė, kad Maskva nenorėtų, jog Baltijos šalys būtų priimtos į NATO ir tokį žingsnį pavadino saugumo sumetimais nepateisinama "klaida".
"Pabrėžiu, kad nėra objektyvių prielaidų plėtrai ir Baltijos šalių įstojimui į NATO", - per bendrą spaudos konferenciją po susitikimo su Suomijos prezidente Tarja Halonen sakė V.Putinas.
Baltijos valstybių priėmimas į NATO "nesukurs Europoje universalios saugumo erdvės", tik priartins "NATO sienas prie Rusijos", sakė V.Putinas ir pridūrė: "Mes nesame patenkinti, tai - klaida".
Be Baltijos šalių narystės NATO siekia dar šešios buvusio sovietų bloko valstybės: Slovakija, Slovėnija, Bulgarija, Rumunija, Makedonija ir Albanija.
1999 metų kovo mėnesį pirmą kartą po šaltojo karo pabaigos NATO priėmė naujų narų, kuriomis tapo buvusios Varšuvos pakto priešininkės Vengrija, Lenkija bei Čekija. Aljansas išreiškė norą toliau plėstis 2002 metais.