Šalia vagono pastatytos kolonėlės, iš kurių girdisi vaikų verksmas ir žmonių šauksmai.
Birželio 14 d. Estijoje minimos 70-osios 1941 m. birželio trėmimų metinės.
Estijos vadovai paskelbė pareiškimą dėl trėmimų į Sibirą pirmosios bangos 70-ųjų metinių
Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas, parlamento pirmininkė Ene Ergma ir ministras pirmininkas Andrus Ansipas antradienį paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame paragino prisiminti komunistų režimo aukas.
Pareiškime, priimtame antradienį Estijoje minint pirmosios šalies gyventojų trėmimų į Sibirą bangos 70-ąsias metines, jie pažymi, kad "1941 metų birželio 14-ąją pasireiškė totalitarinės valdžios totalitarinis smurtas okupuotų valstybių teritorijoje, smurtas prieš pavergtos tautos piliečius".
Estijos valdžia pabrėžia: "Ši baisi veika, kuri kvalifikuojama kaip nusikaltimas žmoniškumui, tapo tūkstančių šeimų asmenine tragedija. Ji tapo mirties, vaikų atskyrimo nuo tėvų, šeimų nuo namų tragedija".
"Tai buvo svetimos valdžios noras - išblaškyti mūsų tautą, sunaikinti jos geriausius sūnus ir dukteris. Mėginimas suskaldyti Estiją, taip pat sunaikinti savo valstybingumo atminimą ir galimybę atgauti nepriklausomybę", - pareiškė šalies pirmieji asmenys.
Jų nuomone, "1941 metų birželio trėmimai paliko pėdsaką Estijos istorijoje - estų tauta tomis dienomis ir naktimis tapo pirmojo tokio masiško nusikaltimo žmoniškumui auka, kai komunistų totalitarinis režimas parodė žiauriausią savo veidą".
Estijoje 1941 metų birželio 14 dieną buvo ištremti į Sibirą maždaug 10 tūkst. šalies gyventojų, iš kurių nesugrįžo namo daugiau nei 6 tūkstančiai. Antroji trėmimų banga vyko 1949 metų kovą, kai buvo ištremta be teismo ir tyrimo maždaug 20 tūkst. žmonių. Po nepriklausomybės atkūrimo 1991 metais trėmimai buvo pripažinti nusikaltimu žmoniškumui.