Pontifikas šiuos komentarus išsakė vykdamas į Kroatiją, kurioje dauguma gyventojų yra katalikai, dalyvauti šios šalies Bažnyčios minimos nacionalinės šeimos dienos iškilmėse.
Benedikto XVI pirmtakas Jonas Paulius II Kroatijoje lankėsi tris kartus.
Tikimasi, kad Kroatija šį arba ateinantį mėnesį bus informuota, ar galima užbaigti derybas dėl jos narystės Europos Sąjungoje, kurią šiuo metu sudaro 27 šalys. Daug kroatų nusivylė dėl daugelį metų užtrukusio derybų proceso, taip pat dėl neseniai Hagos tarptautinio tribunolo paskelbto nuosprendžio karo nusikaltimais kaltinamam kroatų generolui, kuris savo šalyje laikomas didvyriu.
Benediktas XVI sakė, kad Kroatijai įstoti į ES būtų "logiška, teisinga ir būtina" ir kad kroatai turėtų džiaugtis galimybe užimti deramą vietą Europos politikoje ir institucijose, žinant, kad visa Kroatijos istorija ir kultūra neatsiejama nuo Senojo žemyno.
"Nuo ankstyviausių dienų jūsų šalis buvo Europos dalis, ir tai savitai prisidėjo prie dvasinių bei moralinių vertybių, kurios šimtmečius formavo Europos sūnų ir dukrų kasdienį gyvenimą ir asmeninį bei nacionalinį identitetą", - kalbėjo Šventasis Tėvas, atvykęs į Zagrebo oro uostą.
Tačiau popiežius sakė žurnalistams, jog tam tikra baimė arba skepsis yra suprantamas, nes Kroatija yra maža šalis, žengianti į didelį, jau susiformavusį bloką.
"Galima suprasti, kad galbūt esama baimės dėl pernelyg stiprios centralizuotos biurokratijos ir racionalistinės kultūros, kuri nepakankamai atsižvelgia į istoriją... - į įvairios istorijos turtingumą", kuris būdingas Kroatijai, nurodė jis.
Benediktas XVI seniai palaiko Kroatijos siekį tapti Bendrijos nare, kuri galėtų tapti dar vienu katalikybės bastionu bloke kartu su Italija ir Lenkija. Tačiau ši kelionė vyksta tuo metu, kai daugelis kroatų atrodo pavargę nuo reikalavimų, kuriuos reikia išpildyti stojant į Bendriją.
Euroskeptiškos nuotaikos Kroatijoje sustiprėjo balandį, kai tribunolas Hagoje skyrė generolui Ante Gotovinai (Antei Gotovinai) 24 metus laisvės atėmimo už jo vaidmenį 1995 metais vykusioje karinėje operacijoje, per kurią buvo siekiama išvyti serbų sukilėlius iš teritorijų prie pietinės Kroatijos sienos su Bosnija, kur jie buvo įsitvirtinę kelerius metus.
Daugelis kroatų gerbia A.Gotoviną dėl jo vaidmens kovose, kurios atvėrė kelią Kroatijos nepriklausomybei nuo serbų vadovaujamos Jugoslavijos po ketverius metus trukusio konflikto.
Benedikto XVI vizitas Kroatijoje, kurioje 89,8 proc. gyventojai yra katalikai, laikomas stipriu postūmiu vyriausybėms pastangoms įstoti į ES. Vatikanas buvo viena iš pirmoji valstybių pripažinusių Kroatijos nepriklausomybę 1991 metais.
Popiežius sakė, kad Šventasis Sostas turi vilčių, jog tapusi ES nare Kroatija padės pabrėžti Europos krikščioniškas šaknis ir atsispirti, pasak Vatikano, Senajame žemyne vis labiau įsigalinčiam sekuliarizmui. Kalbėdamas Zagrebe, Šventasis Tėvas taip pat kritikavo Europą apimantį "individualizmą".
Kaip ir daugelyje šalių, kurias Benediktas XVI lankė per pasaulinę ekonomikos krizę, Kroatijoje buvo reiškiamas tam tikras nepasitenkinimas dėl numatomų 2 mln. eurų išlaidų pontifiko vizitui.
Šeštadienį nepatenkintieji planuoja surengti protestą, kuris bus neįprastas šalyje, džiugiai sutikusioje Joną Paulių II per ankstesnius vizitus.
Pirmąją vizito dieną pontifikas susitiks su šalies lyderiais, o vėliau pasakys kalbą Kroatijos politikams, akademikams ir verslininkams, taip pat susitiks su jaunimu.
Po sekmadieninių mišių Šventasis Tėvas melsis prie Antrojo pasaulinio karo laikų Kroatijos primo kardinolo Alojzije Stepinaco (Aloizijės Stepinaco) kapo; Jonas Paulius II A.Stepinacą paskelbė palaimintuoju per vizitą 1998 metais.
Katalikai A.Stepinacą laiko didvyriu dėl jo priešinimosi komunizmui ir atsisakymo atskirti Kroatijos Katalikų Bažnyčią nuo Vatikano.
Tačiau jo beatifikacija vertinama prieštaringai, nes daugelis serbų ir žydų kardinolą kaltina simpatizavus naciams.