Anksčiau regiono aukšto rango pareigūnas sakė, kad žuvusiųjų yra daugiau kaip 60.
Maždaug 200-300 kovotojų antradienio naktį vienu metu puolė tris Ingušijos miestus - Karabulaką, Nazranę ir Slepcovską. Jie iš automatų ir granatsvaidžių apšaudė milicijos nuovadas, vyriausybinius pastatus ir patikrinimo postus, niekais paversdami Rusijos pareiškimus, jog Maskva apgynė savo valdžią regione.
Čečėnijos VRM duomenimis, Nazranės ir kitų Ingušijos miestų puolimui vadovavęs Magomedas Jevlojevas yra vienos Ingušijoje veikiančio vahabitų džamaato (bendruomenės) grupuotės lyderis. Tai sakė Čečėnijos vidaus reikalų ministro pavaduotojas Ruslanas Alchanovas.
"Mums žinoma, kad paskui tą žmogų velkasi daugybės sunkių nusikaltimų "uodega", - sakė viceministras, tačiau nepriskyrė M.Jevlojevo gerai žinomiems lauko vadams.
"Mūsų duomenimis, jis (M.Jevlojevas) vadovaujasi ne idėjomis, o banditizmu, plėšimu, teroru", - teigė R.Alchanovas.
Anksčiau Čečėnijos vidaus reikalų ministras generolas Alu Alchanovas irgi tvirtino, kad, operatyviniais duomenimis, Ingušiją puolusiems kovotojams vadovavo M.Jevlojevas.
Jo teigimu, M.Jevlojevas vadovauja Ingušijos teritorijoje veikiančiai kovotojų grupuotei. Pasak ministro, "kol kas nėra tikslių duomenų apie jam pavaldžius kovotojus".
Sukrėstoje Ingušijoje, kuri ribojasi su smurto krečiama Čečėnija, trečiadienį prasidėjo trijų dienų gedulas dėl mažiausiai 57 žmonių, žuvusių per precedento neturinčius sukilėlių puolimus.
Dešimtys sužeistų milicininkų ir taikių gyventojų, tarp kurių yra vaikų, ligoninėse kovoja už savo gyvybę, o aukšti Rusijos pareigūnai pripažino negalėję užkirsti kelio dar vienai sukilėlių atakai neramiame Kaukazo regione.
"Nesuprantame, kas čia dedasi ir kas su kuo kovoja, - sakė Aza, ligoninėje slauganti savo dukterį, kuriai per susišaudymą kulka pataikė į krūtinę. - Manėme, kad Ingušijoje taip niekada neatsitiks. Mes - taikūs žmonės".
"Kaukaze vyksta karas, - pirmajame puslapyje skelbia verslo dienraštis "Kommersant". - Kovotojai kelioms valandoms perėmė kontrolę Ingušijoje".
"Sukilėlių išpuolis parodė, kad Vladimiro Putino politika patyrė krachą ne tik Čečėnijoje, bet visame Šiaurės Kaukaze", - rašo "Kommersant" ir priduria, kad Rusijos prezidentui, kuris nuolat tvirtino, jog karas, kurį jis prieš penkerius metus pradėjo separatistinėje Čečėnijoje, jau baigtas, "tai asmeninis pralaimėjimas".
Po antradienio puolimo V.Putinas, kuris vėliau tą pačią dieną apsilankė Ingušijos sostinėje Magase, pažadėjo "sunaikinti" partizanus.
Pranešimai, jog galbūt net pusė puolime dalyvavusių sukilėlių buvo ingušai, pakurstė nuogąstavimus, kad Čečėnijos konfliktas plinta. Liberalus dienraštis "Novije Izvestija" net perspėja, kad kruvinas išpuolis gali paskatinti neramumus visame regione.
"Šiaurės Kaukazas yra prie naujo karo, kuris gali būti net kruvinesnis už ankstesnius du konfliktus, slenksčio", - sakoma jame.
Išpuoliai vertinami įvairiausiai - vieni žavisi jo organizavimu, nes sukilėliai prieš atsitraukdami kelias valandas iki aušros kontroliavo per visą respubliką einantį pagrindinį kelią, o kiti baiminasi atsakomųjų operacijų, nes valdžia pažadėjo ieškoti kaltininkų.
"Reikia pripažinti - tai buvo puikiai organizuota, - savo draugui Karabulake sakė Ali. - Jie užklupo juos visiškai netikėtai ir atsitraukė jiems nespėjus nieko padaryti".
Sovietmečiu Čečėnija ir Ingušija sudarė Čečėnijos ir Ingušijos autonominę respubliką. Kai Čečėnijoje vyko aktyvūs Rusijos federalinių pajėgų ir sukilėlių susirėmimai, Ingušijoje prieglobstį rado šimtai tūkstančių pabėgėlių. Ingušijos valdžia neretai kritikavo kai kuriuos federalinių pajėgų veiksmus Kaukaze, tačiau tuo pat metu stengėsi likti visiškai lojali Maskvai.
Kremlius tvirtina, kad karas Kaukaze iš esmės jau baigėsi ir kad padėtis Čečėnijoje normalizavosi, tačiau neslopstantis konfliktas beveik kasdien pareikalauja naujų aukų.