"S. Bagapšas mirė sekmadienio rytą, sustojus jo širdžiai", - agentūrai "Interfax" sekmadienį pranešė šaltinis medicinos sluoksniuose.
"S. Bagapšui buvo padaryta sudėtinga plaučio operacija dėl onkologinės ligos. Operacija buvo sėkminga, bet organizmas neatlaikė pooperacinio laikotarpio komplikacijų", - sakė agentūros pašnekovas.
Jis patvirtino, jog "prieš tris paras, sutrikus inkstams, sutriko ir plaučiai, ir jam buvo prijungtas dirbtinio kvėpavimo aparatas bei jam vaistais buvo sukelta koma".
"Šiandien rytą neatlaikė širdis", - pažymėjo medikų atstovas.
S. Bagapšas sekmadienio rytą mirė Maskvos 83-čioje klinikinėje ligoninėje.
Kaip anksčiau pranešė Abchazijos respublikos oficialusis atstovas Kristianas Bžanija, gegužės 21 dieną jam buvo padaryta dešiniojo plaučio operacija, kuri, kaip konstatavo gydytojai, buvo sėkminga.
Bet per pastarąsias dvi paras S. Bagapšo sveikatos būklė smarkiai pablogėjo, jis buvo prijungtas prie dirbtinio kvėpavimo aparato. Gegužės 28 dieną komplikacijos išplito į kitus organus.
Nors buvo imtasi priemonių, gydytojams nepavyko pasiekti, kad jis įveiktų komos būklę. Sekmadienio rytą, neatgavęs sąmonės, S. Bagapšas mirė.
Dėl Abchazijos prezidento mirties antradienis, trečiadienis ir ketvirtadienis šiame separatistiniame regione bus paskelbti gedulo dienomis, pranešė nuo Gruzijos vienašališkai atsiskyrusios respublikos vadovo pareigas einantis Aleksandras Ankvabas.
Per respublikos Saugumo tarybos išplėstinį pasitarimą A. Ankvabas pavedė miestų ir rajonų administracijų vadovams atšaukti visus šventinius ir pramoginius renginius, taip pat komandiruotes į užsienį.
Velionio laidotuvės vyks ketvirtadienį, birželio 2 dieną. Separatistinės respublikos prezidento kūnas bus atgabentas į Abchaziją pirmadienio vakarą. Iki laidotuvių dienos karstas su velionio palaikais bus S. Bagapšo bute Suchumyje Čačvos gatvėje, o birželio 2 dieną jis bus perkeltas į Abchazijos valstybinę filharmoniją.
S. Bagapšas bus palaidotas jo gimtajame Džgerdos kaime Očamčiros rajone.
S. Bagapšas Abchaziją valdė nuo 2005 metų sausio. 2009 metų gruodį, kiek daugiau nei metai po to, kai Rusijos pajėgos įveikė Gruziją penkių dienų kare ir paskelbė regiono nepriklausomybę, S. Bagapšas didžiule persvara buvo perrinktas Abchazijos lyderiu.
"Bagapšas buvo ištikimas draugystės ir aljanso su Rusija šalininkas, - sakoma Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pareiškime. - Jis nenuilstamai stiprino glaudžius ryšius tarp mūsų šalių".
Abchazų, kurie kultūrine ir religine prasmėmis skiriasi nuo gruzinų, separatistai 10-ajame dešimtmetyje po Sovietų Sąjungos subyrėjimo kariavo įnirtingą karą, kuris pareikalavo tūkstančių žmonių gyvybių, o maždaug 250 tūkst. gyventojų, daugiausia gruzinų, privertė palikti savo namus.
Abchaziją ir kitą Gruzijos separatistinį regioną - Pietų Osetiją, kurią Rusija po 2008-ųjų rugpjūčio karo taip pat paskelbė nepriklausoma, - Gruzija vis dar laiko savo dalimi. Šių regionų nepriklausomybės nepripažįsta ir Vakarai.
Eiti Abchazijos prezidento pareigas buvo pavesta jo pavaduotojui Aleksandrui Ankvabui, o nauji rinkimai pagal regiono konstituciją turi įvykti per tris mėnesius.
"Tai didelė netektis visiems Abchazijos žmonėms", - sakė A. Ankvabas.
Kol kas nebuvo jokios oficialios reakcijos iš Gruzijos, kurios Vakarų remiamas prezidentas Michailas Saakašvilis dabar kone kasdien susiduria su gatvių protestais, organizuojamais opozicinių jėgų.
58 metų A. Ankvabas gimė Abchazijoje, o išsilavinimą įgijo Rusijoje, rašoma jo oficialioje biografijoje. Žlugus Sovietų Sąjungai jis trumpai dirbo vidaus reikalų ministru, o paskui pasuko į verslą ir šešeriems metams išvyko į Maskvą. Nuo 2005 iki 2010 metų A. Ankvabas dirbo premjeru, o 2010-ųjų vasarį buvo paskirtas viceprezidentu.
Analitikai sako, kad A. Ankvabas yra vienas iš kelių potencialių politinių S. Bagapšo įpėdinių. Nė vienas iš jų neturėtų keisti regiono draugystės su Rusija kurso.
"Reikšmingų pokyčių nebus. Bus dar viena konsensuso figūra", - sakė Maskvos valstybinio tarptautinių santykių universiteto ekspertas Kirilas Koktyšas.
"Nepasikeis ir šios respublikos statusas, - sakė jis radijui "Echo Moskvy". - Nepriklausoma Abchazija, kuri būtų artima Rusijai, dabar yra gairė Abchazijos žmonėms".
Tačiau kiti sako, kad šios naujienos vis tiek turėtų priversti Maskvą nervintis, nes šiuo metu yra vėl padidėjęs spaudimas M. Saakašvilio vyriausybei.
"Tikriausiai matysime aktyvesnę Gruzijos politiką Abchazijos atžvilgiu, - sakė Maskvos valstybinio universiteto profesorius Aleksejus Vlasovas. - Tai sukels galvos skausmą ir Maskvoje, ir (Abchazijos sostinėje) Suchumyje".