0,83 kvadratinio metro plote buvo susigrūdę po septynis žmones. Iš viso abiejuose sunkvežimiuose buvo 513 asmenų, kurie važiavo 40-ies laipsnių karštyje. Tokio kiekio nelegaliai gabenamų žmonių Meksikos istorijoje dar nebuvo.

Jie sumokėjo po 7 tūkst. dolerių, kad būtų pervežti per Meksiką į JAV. Dabar be skatiko likusius žmones išsiųs atgal į Gvatemalą ir Salvadorą. Kai kurie iš jų buvo atvykę net iš Indijos ir Nepalo.

Kasmet apie 300 tūkst. asmenų be dokumentų bando pervažiuoti Meksiką ir patekti į Ameriką, kur tikisi geresnio gyvenimo.

Spaudžiama Vašingtono, Meksikos policija sulaiko vis daugiau nelegalių imigrantų. Tačiau siaučiant narkotikų karui, Meksikos pietinė siena tapo pavojinga, narkotikų kartelių nariai žiauriai žudo žmonės, kad galėtų kontroliuoti nelegalios narkotikų prekybos kelią. Be to, kartelių nariai grobia imigrantus, o paskui reikalauja išpirkų. Kaip matyti iš aprašyto atvejo, imigrantai griebiasi drastiškų būdų, kad tik pervažiuotų Meksiką ir pasiektų JAV.

Nelegalių imigrantų klausimas atskyrė Meksiką nuo kitų Centrinės Amerikos valstybių. Gvatemalos, Hondūro ir Salvadoro valdžia pasmerkė žiaurų elgesį su jų piliečiais Meksikoje, ypač rugpjūtį narkotikų kartelio įvykdytas 72-iejų imigrantų skerdynes. Na o dalis meksikiečių retoriškai klausia, kodėl jų šalis turi atlikti JAV policijos darbą, nors tūkstančiai pačių Meksikos gyventojų sprunka į Ameriką ieškoti darbo.

Katalikų kunigas Alejandras Solalinde pasiūlė Meksikos vyriausybei išduoti imigrantams pasus, kad šie galėtų keliauti legaliai, nebijodami policijos ar gangsterių. „Jei greitai nepakeis įstatymų, dar daugiau žmonių nukentės arba žus“, – teigė kunigas gegužę Meksike vykusioje protesto akcijoje prieš narkotikų karus.