„Manoma, kad šalis pretenduos į kontinentinį šelfą penkiose vietovėse aplink Farerų salas ir Grenlandiją, įtraukiant ir patį Šiaurės ašigalį“, – teigiama paviešintame užsienio reikalų ministerijos strateginiame dokumente, kurį cituoja dienraščio „Information“ interneto tinklalapis.
Dienraštis teigia, kad jo gautą dokumentą ketinama paviešinti birželį, praneša naujienų agentūra AFP.
Jei Danijos „Arkties strategija 2011–2020“ bus priimta, šaliai gresia susikirtimas su Rusija, Jungtinėmis Valstijomis, Kanada ir Norvegija.
Visos penkios šalys turi pretenzijų regione. Dėl tirpstančio ašigalių ledo ir naujų technologijų šis regionas tapo lengviau prieinamas, o tai pakurstė varžymąsi dėl ten esančių nepanaudotų naftos ir dujų resursų.
Manoma, kad Arkties jūros dugne yra apie 90 mlrd. barelių naftos ir apie 30 proc. pasaulio neatrastų dujų išteklių, rodo JAV Geologijos tarnybos duomenys.
Pačiame Šiaurės ašigalio jūros dugne, kaip spėjama, didelių išteklių nėra, tačiau šis regionas šalims turi simbolinę reikšmę.
Pavyzdžiui, 2007 metais nedidelis Rusijos povandeninis laivas nusileido į Arkties vandenyno dugną po Šiaurės ašigaliu ir ten įsmeigė Rusijos vėliavą.
Arktis ir Antarktida yra paskutinės didelės teritorijos žemėje, kurių suvereniteto klausimas vis dar neišspręstas.
Šalims, besiribojančioms su Arktimi, priklauso 200 jūrmylių nuo jų pakrantės nutolusi ekonominė zona, tačiau pretenzijos dėl šių teritorijų plėtimo bus nagrinėjamos pagal Jungtinių Tautų Jūrų teisės konvenciją.
Ši konvencija numato, kad naujas pretenzijas reiškianti šalis jas turi pateikti nepraėjus 10 metų nuo konvencijos ratifikavimo. Danija dokumentą ratifikavo 2004 metais. Kaip teigiama paviešintame strategijos juodraštyje, Danija savo naujas pretenzijas pateiks iki 2014 metų.