Paviešintoje informacijoje nurodoma, kad Vašingtonui rūpi galutinė Grenlandijos nepriklausomybė. Grenlandija yra retai apgyvendinta šalis, funkcionuojanti kaip Danijos protektoratas, o JAV ieško būdų, kaip sustiprinti savo autoritetą šioje teritorijoje.
„Horizonte šviečiant Grenlandijos nepriklausomybės perspektyvai, JAV turi unikalią galimybę sudaryti sąlygas iškilti šiai nepriklausomai valstybei, – teigiama viename 2007 m. JAV diplomatų susirašinėjimo dokumente. – Grenlandija mus domina iš saugumo ir augančių ekonominių interesų perspektyvos.“
Tai, kad į Grenlandijos aukščiausiojo lygio susitikimą atvyko JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton, parodo Arkties regiono svarbą, kuri didėja, vis labiau tirpstant ašigalių ledynams.
Praeitą savaitę paskelbtame tarptautiniame tyrime prognozuojama, kad per ateinančius 90 metų pasaulio jūrų lygis pakils iki 1,6 metro. Po šių prognozių padaugėjo raginimų imtis daugiau veiksmų, kad būtų sustabdyta klimato kaita, tačiau jos taip pat iššaukė diskusijas, kaip geriau panaudoti Arkties išteklius.
Manoma, kad šiame regione glūdi ketvirtadalis neatrastų pasaulio naftos ir dujų atsargų, o aplinkosaugininkai teigia, kad pasakiškų turtų perspektyva verčia Arkties šalis pro pirštus žiūrėti į ilgalaikes problemas, susijusias su klimato kaita.
Rusijai priklauso didžiausias Arkties vandenyno pakrantės ruožas, be to, ji turi karinių ir civilinių ledlaužių laivyną, kurį naudoja Arkties vandenyną kertančiuose maršrutuose. Kitoms šalims šiaurėje priklauso maži kaimai ar tyrimų stotys, o Rusija Šiaurės poliaratyje turi didelius miestus, tokius kaip Murmanskas.
Pasaulis pastebėjo Rusijos ambicijas, susijusias su Arktimi, kai 2007 m. Rusijos ekspedicija į Arkties vandenyno dugną šiaurės ašigalyje nuleido savo vėliavą, įdėtą į iš titano pagamintą cilindrą. Iš vieno „Wikileaks“ paviešintų dokumentų paaiškėjo, kad aukšto rango Rusijos politikas pasakė JAV diplomatams, jog misiją į Šiaurės Ašigalį, vadovaujamą tyrinėtojo Arturo Čilingarovo, surengti liepė Vladimiro Putino vadovaujama partija „Vieningoji Rusija“.
Misija ir vis agresyvėjanti Rusijos retorika, susijusi su Arktimi, privertė susirūpinti ne tik Vašingtoną, bet ir kitas šalis, turinčias pretenzijų į regioną.
„Dabar ne penkioliktas amžius, – pasakė tuometinis Kanados užsienio reikalų ministras Peteris MacKay. – Negalima keliauti po pasaulį, smaigstyti savo vėliavas ir sakyti „Tai mūsų teritorija“, – piktinosi jis.
Kitame „WikiLeaks“ paviešintame dokumente parodyta, kaip Norvegijos užsienio reikalų ministras sarkastiškai padėkojo savo Rusijos kolegai Sergejui Lavrovui už tai, kad dabar jam bus daug lengviau pasiteisinti prieš Norvegijos visuomenę dėl naujų kovinių lėktuvų pirkimo.
Kitame paviešintame dokumente Rusijos laivyno vadas teigia, kad „negalima atmesti tikimybės, jog ateityje gali įvykti jėgų perskirstymas, net iki ginkluotos intervencijos.“
