Vašingtone netylant klausimams apie tai, kaip O.bin Ladenas galėjo rasti prieglobstį Abotabade, Pakistano armijos vadas generolas Ashfaqas Kayani pagrasino "peržiūrėti" bendradarbiavimą su Jungtinėmis Valstijomis, jei bus surengtas dar vienas panašus reidas.
Pakistanas yra svarbus JAV sąjungininkas kare islamistų kovotojais Afganistane, tačiau santykiai tarp Vašingtono ir Islamabado ir prieš amerikiečių specialiųjų pajėgų pirmadienį paryčiais Abotabade surengtą operaciją, per kurią buvo nušautas 20011 metų rugsėjo 11-osios teroro atakų sumanytojas, dažnai būdavo įtempti.
Pakistano armijos pareiškime pripažįstama, kad būta problemų apdorojant žvalgybinius duomenis apie galimą O.bin Ladeno buvimo vietą, todėl nuspręsta atlikti tyrimą.
Tačiau jame taip pat sakoma, kad A.Kayani pranešė armijos junginių vadams "apie sprendimą iki minimalaus lygio sumažinti JAV karinio kontingento dydį Pakistane", bet nenurodė, kas priėmė šį sprendimą.
A.Kayani "leido aiškiai suprasti, kad panašūs veiksmai, pažeidžiantys suverenitetą, duos pagrindą peržiūrėti karinį ir žvalgybinį bendradarbiavimą su JAV", rašoma pareiškime.
Tiksliai nežinoma, kiek amerikiečių kariškių šiuo metu yra Pakistane.
Apie JAV specialiųjų operacijų pajėgų buvimą Pakistane tapo žinoma po pernai mirtininko įvykdytos atakos, per kurią žuvo trys amerikiečių kariškiai. Tąsyk pareigūnai patvirtino, kad šalyje yra 200 JAV karių.
Praėjusį mėnesį dienraštis "The New York Times" pranešė, kad maždaug 355 amerikiečių kariškių, tarp jų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) karininkų ir Specialiųjų operacijų pajėgų karių, buvo paprašyta išvykti iš Pakistano po to, kai CŽV kontraktininkas Raymondas Davisas Lahore nužudė du žmones.
A.Kayani komentarai paskelbti netrukus po to, kai Pakistanas pareiškė, jog nuomonė, kad jo šnipai glaudžiai dirba su "al Qaeda", "prasilenkia su tiesa".
"Lengva pasakyti, kad Pakistano tarpžinybinė žvalgybos agentūra (ISI) ir tam tikri vyriausybės elementai slapta susitarę su "al Qaeda", - sakė Pakistano užsienio reikalų ministerijos aukšto rango pareigūnas Salmanas Bashiras.
"Tai klaidinga hipotezė. Tai melagingas kaltinimas. Jo negalima niekuo pagrįsti ir jis prieštarauja tam, ką nuveikė pakistaniečiai ir ypač Tarpžinybinė žvalgybos agentūra", - pabrėžė jis.
Vašingtonui ir kitiems sunku patikėti, kad O.bin Ladenas galėjo susirasti prieglobstį vos už poros valandų kelio nuo sostinės esančiame Abotabado mieste, kuriame veikia elitinė karo akademija - pačioje Pakistano kariškių panosėje.
Kai kurie JAV įstatymų leidėjai reikalauja sustabdyti kasmet Pakistanui skiriamą milijardų dolerių finansinę pagalbą, kuria siekiama sutvirtinti Vašingtono ir Islamabado aljansą. Šis aljansas gyvybiškai svarbus JAV vadovaujamų pajėgų kovoje su Talibanu kaimyniniame Afganistane.
CŽV vadovas Leonas Panetta sakė, kad Vašingtonas neinformavo Islamabado apie planuojamą reidą prieš O.bin Ladeną, nes būgštavo, kad ši informacija pasieks "al Qaeda" lyderį.
Pakistano civilinė vadovybė ir žvalgybos pareigūnai griežtai atmetė kaltinimus, kad šalis teikia prieglobstį ekstremistams. Tuo tarpu kai kurie laikraščiai pripažino, kad šalyje jaučiama gėda dėl to, kad čia buvo aptiktas O.bin Ladenas.
Dienraštis "Jang" vedamajame straipsnyje rašė, kad visuomenė "smarkiai nusivylė", sužinojusi, kad ISI regis nežinojo apie tai, kad O.bin Ladenas slapstėsi gerai įtvirtintame komplekse šalia elitinės karo akademijos Abotabade.