„Kanados arktinė dalis, kuri, kaip mes anksčiau manėme, neįeina į tirpstančių ledynų gretas, iš tikrųjų yra pagrindinis veikėjas šiame procese, – sakė Mičigano universiteto mokslininkas Alexas Gardneris. – Šitie ledynai talpina didžiąją dalį pasaulio gėlo vandens, dabar jie labiausiai prisideda prie jūros lygio kitimo.“
Kaip praneša livescience.com, Kanados arktinį ledyną mokslininkai stebėjo dešimtmečius, tačiau dėl jo atokios vietos tikslių duomenų apie didėjančios temperatūros įtaką ledynui nebuvo.
NASA, nuo 10 dešimtmečio pradžios vykdžiusi ledo tirpimo skaičiavimus, nustatė, kad ledynas plonėja. A. Gardneris atidžiau pažvelgė į pastaruosius 2004 – 2009 metų pokyčius. Studija parodė, kad ledynas per šiuos metus prarado keturis kartus daugiau ledo negu 10 dešimtmetyje. Greičiausiai ledynas tirpo 2006 – 2009 metais.
Kanados arktinį salyną sudaro tūkstančiai salų, užimančių 1,4 milijono kvadratinių kilometrų plotą, beveik atitinkantį Aliaskos valstijos dydį.
Norėdama patikrinti, kiek ledo prarado ledynas, A. Gardnerio tyrėjų komanda sukūrė kompiuterinį modelį ir naudojo 2004 – 2009 metų klimato kaitos duomenis.
Tyrimo rezultatus patvirtino mokslininkų komanda iš Trento (Ontarijo valstija) bei Teksaso universitetų. Abi komandos naudojasi iš NASA satelitų gaunamais duomenimis.
99 proc. viso pasaulio ledo susikaupę Grenlandiją ir Antarktiką dengiančiuose ledynuose. Tačiau Kanados ledynų salynas yra teritorijoje, kur temperatūros pokytis tik keliais laipsniais gali stipriai paspartinti tirpimo procesą. Be to, čia ne taip šalta kaip Antarktikoje ir Grenlandijoje.
„Žiemą ledo sluoksniai netirpsta, tad tai vyksta tik vasaros mėnesiais. Tai lyg milžiniškas vandens kranas, kuris du mėnesius be perstojo leidžia vandenį, o po to išsijungia“, – aiškino mokslininkas A. Gardneris.