Konservatyvi proeuropinė Nacionalinės koalicijos partija, kuri yra mažesnioji partnerė dabartinėje centro dešiniųjų koalicijoje, daug mėnesių pirmauja viešosios nuomonės apklausose, nors kartais jos persvara sudaro vos 1-2 procentus. Partija viliasi, kad jai pavyks paveržti ministro pirmininko postą iš tradiciškai agrarine laikomos Centro partijos.
Vis dėlto Tamperės universiteto politikos mokslų profesorius Ilkka Ruostetsaari (Ilka Ruostetsaris) mano, kad abi valdančiosios koalicijos partnerės ir opozicinė Suomijos socialdemokratų partija (SDP) turi apylyges galimybes užsitikrinti vyriausybės vadovo postą.
"Situacija išties įdomi, nes nugalėtoju gali būti bet kas", - sakė jis interviu naujienų agentūrai AFP.
Viešosios nuomonės apklausa, kurios rezultatai antradienį buvo paskelbti didžiausiame šalies dienraštyje "Helsingin Sanomat", parodė, kad Nacionalinės koalicijos partiją remia 20,2 proc. rinkėjų, opozicinę SDP - 18 proc., Centro partiją - 17,9 procento.
Tačiau labiausiai intriguojantis šios apklausos rezultatas yra tas, kad antiimigracinę partiją "Tikrieji suomiai", kuri 2007 metais vykusiuose rinkimuose surinko vos 4 proc. balsų, dabar remia 16,9 pro. rinkėjų.
Ne vieną dešimtmetį centristai, Nacionalinės koalicijos partija ir socialdemokratai buvo vienintelės politinės jėgos, kurios viešosios nuomonės apklausose užsitikrindavo dviženkliu skaičiumi vertinamą rinkėjų paramą. Tačiau jų populiarumą sumažino įspūdingas "Tikrųjų suomių", kurie yra mažiausia partija 200 vietų parlamente, kur turi tik šešis deputatus, iškilimas.
"Tikruosius suomius" lydi priekaištai dėl populizmo, ksenofobijos, pataikavimo rinkėjams ir nepatyrimo.
Nors partija ir jos lyderis Timo Soini propaguoja kairuolišką socialinę ir ekonominę politiką, "Tikrųjų suomių" antieuropinė ir antiimigracinė retorika patraukė į jų pusę nemažai kraštutinių pažiūrų rinkėjų.
Kai kurie kandidatai priklauso ultranacionalistų asociacijai "Suomen Sisu", kuri savo tinklalapyje skelbia, kad "skirtingos etninės grupės neturėtų būti sąmoningai maišomos" prisidengiant multikultūralizmu.
"Pačiam T.Soini veikiausiai nebūtų lengva dirbti vienoje parlamento frakcijoje su kai kuriais radikalesnių pažiūrų nariais", - agentūrai AFP sakė politologas Pasi Saukkonenas iš Etninių santykių ir nacionalizmo tyrimų centro.
Vis dėlto daugiausiai balsų "Tikriesiems suomiams" turėtų garantuoti žmonės, kurie įprastai apskritai neitų balsuoti, ir tradiciškai socialdemokratiškais laikomuose regionuose persivilioti rinkėjai.
"Suomijoje, pavyzdžiui, popieriaus gamybos sektoriai žlunga, darbo vietos perkeliamos į užsienį, o dirbančiųjų klasė mano, kad SDP juos nuvylė", - sakė I.Ruostetsaari.
Socialdemokratų pirmininkė 35 metų Juta Urpilainen tik antrą kadenciją dirbo parlamente ir neturėjo jokios darbo vyriausybėje patirties, kai 2008-isiais perėmė partijos vairą. Tai nutiko praėjus metams po to, kai socialdemokratai atsidūrė opozicijoje.
J.Urpilainen sunkiai sekėsi užkirsti kelią rinkėjų paramos mažėjimui, todėl ji pasistengė kiek pakeisti partijos deklaruojamą politiką, kad ji būtų panašesnė į "Tikrųjų suomių" programą. SDP, be kita ko, užėmė labiau skeptišką poziciją imigracijos klausimu, pasikeitė ir požiūris į ES, kuris tapo dar labiau miglotas.
Suomijoje jaučiamas griežtas nusistatymas prieš tai, kas ES teiktų finansinę pagalbą ekonominių sunkumų prislėgtoms euro zonos valstybėms. Tai viena priežasčių, kodėl nemažai suomių, kurie šiaip veikiausiai neremtų "Tikrųjų suomių", tapo šios partijos šalininkais, nors populistų nacionalistų populiarumą padidino ir tvirta proeuropinė Nacionalinės koalicijos partijos pozicija.
Augant suomių nepasitenkinimui dėl būtinybės gelbėti valstybes nares, kurios prastai tvarkė savo finansus, kol kas sunku pasakyti, ar Centro partija sutiks pritarti naujų paskolų suteikimui.
Kai Portugalija oficialiai paprašė suteikti jai finansinę pagalbą, Suomijos vyriausybės vadovė Mari Kiviniemi atsisakė užimti konkrečią poziciją šiuo klausimu, kol ES ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) nepristatė viso gelbėjimo paketo, teigdama, jog nėra būtinybės priimti galutinį sprendimą, kol neįvyko rinkimai.
Tuo tarpu T.Soini pabrėžė, jog nereikėtų skubėti daryti išvadų ir džiaugtis kaip ant mielių išaugusiu partijos populiarumu.
Tai jis pasakė turėdamas galvoje faktą, kad prie išaugusio partijos populiarumo viešosios nuomonės apklausose daugiausiai prisidėjo žmonės, kurie įprastai neina balsuoti.
"Tikrieji suomiai" kol kas negavo nė vieno balso, - sakė jis ir pridūrė: "Dar niekas negavo".