Baltarusijos generalinė prokuratūra įspėja apie galimas audringų diskusijų apie sprogimą spaudoje ir internete pasekmes. Prokuratūros pareiškime pažymima, kad kai kurios žiniasklaidos priemonės, įskaitant internetines, „paskelbė neatsakingas, šmeižikiškas publikacijas, įvairius prasimanymus, diskredituojančius Baltarusijos valstybę ir visuomenę“, – praneša „Itar–tass”.
Vakarų žiniasklaida vieningai skelbia, kad teroristinio išpuolio priežastys buvo politinės, o ne religinės ar etninės, kaip Rusijoje ir NATO šalyse, kurios yra įsipainiojusios į konfliktus su islamo separatistais. Kaip pažymi „The New York Times“, A. Lukašenka pateikia save kaip saugumo ir stabilumo šalyje garantą, tačiau paskutiniu metu šalyje tvyro politinių neramumų nuotaikos: gruodžio 19 d. įvyko masinio protesto akcijos prieš jo pakartotiną rinkimą į šalies prezidento postą.
„Iki ir po rinkimų Aleksandru Lukašenka nepatenkinta opozicija elgėsi gana taikiai, tačiau per pastaruosius kelerius metus įvyko nepaaiškinami sprogimai“, – rašo leidinys „The New York Times“, primindamas apie 2008 m. viename iš Minsko parkų sprogusią bombą („nusikaltimo motyvai taip ir nebuvo nustatyti“) bei apie du sprogimus Vitebske 2005 m.
Kaip rašo italų leidinys „La Repubblica“, spėjama, kad teroristinis išpuolis yra slaptųjų tarnybų provokacija. Šiame kontekste įdomu tai, kad sprogimas nugriaudėjo metro stotelėje „Oktiabrskaja“, Minsko centre, netoli nuo svarbių vyriausybinių pastatų ir oficialios A. Lukašenkos rezidencijos. Stebėtina, kaip „galingosios specialiosios tarnybos“, kurios po gruodžio mėn. demonstracijų dirbo sustiprintos parengties režimu ir ieškojo režimo priešų šalies viduje, galėjo nepastebėti teroristinio išpuolio organizatorių.