Apklausų rezultatai rodo, jog didžioji dauguma lenkų įsitikinę, kad 2010 metų balandžio 10 dieną įvykusi nelaimė tapo įrankiu smarkiai susipriešinusios Lenkijos vidaus politikos scenoje.
Konservatyvioji opozicinė Įstatymo ir teisingumo partija (PiS), kuri yra velionio prezidento ir jo brolio dvynio, buvusio premjero Jaroslawo Kaczynskio politinis projektas, paragino savo šalininkus sekmadienį dalyvauti masinėje atminimo ceremonijoje.
Planuojama, kad memorialinis renginys vyks 6-22 val. prie prezidentūros Varšuvoje. Prieš metus toje pačioje vietoje susirinkusi didžiulė minia žmonių reiškė gedulą ir pagarbą, degindami žvakeles.
Tačiau būsima ceremonija taip pat taps simboline dėl kitų priežasčių - PiS nusprendė boikotuoti oficialius atminimo renginius.
Po tragedijos prie Rusijos vakarinio miesto Smolensko PiS susipyko su premjero Donaldo Tusko centro dešiniąja Pilietinės platformos partija (PO), o jos sąjungininkas Bronislawas Komorowskis įveikė Jaroslawą Kaczynskį per pirmalaikius prezidento rinkimus.
Smolensko katastrofos metinės bus minimos likus šešiems mėnesiams iki Seimo rinkimų, o apklausų rezultatai rodo, kad PiS pagal populiarumą atsilieka nuo PO.
Viena neseniai atlikta apklausa rodo, jog 87 proc. lenkų įsitikinę, kad Smolensko tragedijos tema naudojamasi siekiant politinių tikslų. Kito tyrimo rezultatai atskleidė, kad 16 proc. respondentų mano, jog prezidento lėktuvo katastrofa nulems Seimo rinkimų rezultatus, o 41 proc. įsitikinę, kad ši tema bus pagrindinė per rinkimų kampaniją.
"PiS sąmoningai didina įtampą prieš balandžio 10-ąją, nes tai yra jos pagrindiniai politiniai degalai", - sakė Varšuvos merė Hanna Gronkiewicz-Waltz, kuri yra PO narė.
Tuo tarpu J.Kaczynskis neigia tokius pareiškimus, gindamas savo teisę elgtis kaip jam atrodo tinkama.
"Mano asmeninis gedulas niekada nesibaigs, - jis sakė šią savaitę. - Kad tai suprastumėte, turite turėti dvynį".
PiS vadovas pageidauja, kad Varšuvoje būtų pastatytas didelis memorialas Smolensko tragedijos aukoms. Jis mano, kad nepakanka paminklo, pastatyto sostinės kapinėse, ir memorialinės lentos prie prezidentūros.
Lechas Kaczynskis ir 95 kiti vyriausybiniu lėktuvu skridę žmonės žuvo, kai laineris sudužo, pilotams mėginant jį nutupdyti rūko gaubiamame oro uoste prie Smolensko.
Ši delegacija vyko į atminimo ceremoniją, turėjusią vykti netoliese esančiame Katynės miške, kur palaidoti dalis iš 22 tūkst. į Sovietų Sąjungos nelaisvę Antrojo pasaulinio karo pradžioje patekusių Lenkijos karininkų, sušaudytų NKVD 1940 metais.
Be pirmosios šalies poros per šią katastrofą žuvo daug kitų aukšto rango Lenkijos politikų ir kariškių. Likimo ironija tapo faktas, jog tarp žuvusiųjų taip pat buvo Katynės žudynių aukų artimųjų.
Katynės žudynių tema ilgą laiką temdė Lenkijos ir Rusijos santykius, nes Maskva iki pat 1990 metų dėl šių įvykių kaltę vertė Vokietijos naciams, o 1991 metais subyrėjus Sovietų Sąjungai šis klausimas Rusijoje buvo retai aptarinėjamas.
Gedulas dėl Smolensko aviakatastrofos aukų iš dalies atšildė Varšuvos ir Maskvos santykius, tačiau naujų ginčų kilo dėl Rusijos pateiktos šios avarijos tyrimo ataskaitos, kurioje kaltinami lenkų pilotai.
Varšuva protestavo dėl įtariamų Maskvos pastangų neigti Rusijos oro dispečerių darbo trūkumus ir Smolensko apylinkėse esančio karinio oro uosto prastą būklę.
Rusijai šių metų sausį paskelbus tyrimo išvadas, J.Kaczynskis pareiškė, kad ši ataskaita yra "pasityčiojimas".
Jis kaltino Lenkijos vyriausybę, kad ši leido Rusijai vadovauti tyrimui. Tačiau tarptautinės taisyklės nurodo, kad turi vadovauti šalis, kurios teritorijoje įvyko katastrofa.
D.Tuskas ragino šios tragedijos "nepaversti politiniu barniu".
Tuojau po Smolensko katastrofos lenkus buvo suvienijęs gedulas, tačiau nesutarimai greitai atsinaujino. Pirmiausiai buvo susiginčyta, ar L.Kaczynskis turi būti palaidotas Lenkijos panteone - Krokuvos Vavelio katedroje.
Dvyniai Kaczynskiai buvo itin populiarūs tarp Lenkijos konservatyviųjų nacionalistų, ypač dėl savo pasisakymų prieš Rusiją ir Antrojo pasaulinio karo laikų priešininkę Vokietiją, tačiau juos smerkė liberalių proeuropietiškų pažiūrų lenkai.
Lechas Kaczynskis buvo išrinktas prezidentu 2005 metais. Jaroslawas vyriausybei vadovavo 2006-2007 metais, tačiau jai žlugus pirmalaikius Seimo rinkimus laimėjo D.Tusko partija.
L.Kaczynskio ir D.Tusko darbo santykiai buvo itin įtempti ir pabrėžė konservatyviųjų Lenkijos politikos jėgų nusistatymą prieš Pilietinę platformą.