Po kelias dienas trukusių karštų diskusijų dėl NATO vaidmens misijoje, 28 šalių karinis Aljansas sutiko padėti užtikrinti neskraidymo zoną virš Libijos, tačiau dar reikės apsispręsti dėl tolesnių veiksmų.
"NATO baigė ruošti planus, kaip padėti užtikrinti neskraidymo zoną, taip pat prisidėti, jeigu prireiktų, griežtai nustatytomis sąlygomis, prie plataus masto tarptautinių pastangų apsaugoti Libijos žmones nuo Gaddafi režimo smurto", - kalbėjo NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.
Prieš tris dienas JAV, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos karo laivams ir lėktuvams pradėjus karo veiksmus prieš Muammaro Gaddafi ginkluotąsias pajėgas, NATO liko nuošalėje. Prancūzija nesutiko su raginimais perduoti Aljansui vadovavimą misijai.
NATO narės toliau tęsia diskusijas, ar Aljansas turėtų perimti vadovavimą karinėms operacijoms, tačiau jos užtruks "kelias dienas", kol bus priimtas koks nors sprendimas, sakė NATO diplomatas.
NATO taip pat svarsto galimybę prisidėti prie humanitarinės pagalbos operacijų vykdymo.
Tuo tarpu NATO operacijų vadas admirolas Jamesas Stavridis Viduržemio jūroje telkia Aljanso laivus ir lėktuvus, kad užtikrintų JT paskelbtą ginklų embargą Libijai, sakė A.F.Rasmussenas.
NATO pajėgos kontroliuos, raportuos ir, prireikus, "sulaikys laivus, kurie įtariami nelegaliai gabenantys ginklus ar samdinius", pridūrė NATO vadas.
"Visi sąjungininkai yra pasirengę atlikti savo pareigas pagal Jungtinių Tautų rezoliuciją, kad būtų sustabdytas netoleruojamas smurtas prieš Libijos civilius", - sakė A.F.Rasmussenas.
Tačiau Aljanso narės nesutaria dėl NATO vaidmens šiame konflikte.
Jungtinės Valstijos, Prancūzija ir Didžioji Britanija karinius veiksmus prieš M.Kadhafi pajėgas pradėjo kaip atskiros valstybės, tačiau Londonas, Roma ir dar kelios sąjungininkės norėtų, kad vadovavimą operacijoms perimtų NATO.
Ryžtingų sprendimų pasigedusi Norvegija pareiškė, kad jos naikintuvai operacijoje nedalyvaus tol, kol nebus aišku, kas jai vadovauja, o Italija pagrasino vėl imtis kontroliuoti savo karines bazes, kurias užleido koalicijos pajėgoms savo teritorijoje.
Jungtinėms Valstijoms esant suinteresuotoms kuo greičiau perduoti vadovavimą misijai, pirmadienį JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, jog tikisi, kad po kelių dienų, o ne savaičių NATO galės koordinuoti kito etapo veiksmus.
Ispanijos parlamentas pritarė dalyvavimui kariniuose veiksmuose Libijoje
Ispanijos parlamentas balsų dauguma pritarė ministro pirmininko sprendimo dalyvauti JAV vadovaujamos koalicijoje, užtikrinant neskraidymo zoną virš Libijos.
Ministro pirmininko Jose Luiso Rodriguezo Zapatero prašymui antradienį pritarė 336 parlamento nariai, vienas susilaikė, prieš buvo trys.
Ispanija planuoja misijai skirs keturis naikintuvus "F-18", vieną kuro papildymo lėktuvą "Boeing 707", vieną povandeninį laivą, po vieną minininką ir jūrų žvalgybos lėktuvą.
Naikintuvai "F-18" antradienį patruliavo Libijos oro erdvėje, du tai darė jau pirmadienį. Operacijoje dalyvaus iki 500 Ispanijos karių.
Ispanijos parlamento pritarimas šalies kariuomenės pajėgų dalyvavimui operacijose užsienyje yra būtinas, tačiau ypatingais atvejais šios pajėgos gali būti dislokuotos ir iki parlamento balsavimo šiuo klausimu.
Vakarų antskrydžiai Libijoje yra "neproporcingi", sako Alžyras
Alžyro užsienio reikalų ministras antradienį pareiškė, kad Vakarų šalių aviacijos smūgiai Libijos lyderio Muammaro Gaddafi pajėgoms yra "neproporcingi", ir paragino "nedelsiant nutraukti karo veiksmus".
Savo pareiškime, kurį Alžyro diplomatijos vadovas Mouradas Medelci perskaitė po konsultacijų su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, jis taip pat apkaltino Jungtinių Tautų (JT) sankcionuotoje karinėje kampanijoje dalyvaujančias šalis "paaštrinus krizę" šioje Šiaurės Afrikos šalyje.
Pasak ministro, oro smūgiai viršija įgaliojimus, kuriuos suteikė JT Saugumo Tarybos 1973-ioji rezoliucija, priimta siekiant apsaugoti civilius Libijos gyventojus.