Vienoje iš skurdžiausių pasaulio šalių saugumo situacija pastaraisiais metais tapo sudėtingiausia per dešimtmetį, ir šiemet gali dar pablogėti.
Po 2001 metų invazijos Afganistane šiokia tokia pažanga matoma, bet ji yra labai trapi, tad vakariečių lūkesčiai nedideli - niekas nebepuoselėja taikoje gyvenančios pilietinės visuomenės vizijos. Pakaktų, kad pasitraukus užsienio kariams centrinė Vyriausybė Kabule atsilaikytų prieš sukilėlių išpuolius ir išlaikytų didžiosios šalies dalies kontrolę, sako pareigūnai.
Pavasario su nerimu laukiama ir Goro provincijoje, kurios atstatymu rūpinasi Lietuva, ten pasiuntusi per 150 karių ir civilių.
Vietos valdžia perspėja, kad politikų kalbas apie karių išvedimą girdi ne tik rinkėjai, bet ir Afganistano sukilėliai, kurių dauguma anaiptol nebėra ideologizuoti Talibano kovotojai.
"Jie suklydo, pasakydami, kad išeis, dar nepasiekę pergalės. Dabar priešas galvoja - jie pavargę, todėl didins spaudimą", - sako su Goru besiribojančios Bahdis provincijos gubernatorius Aljahas Armanas.
JAV prezidentą Baracką Obamą saisto pažadas jau šių metų liepos mėnesį pradėti karių išvedimą iš Afganistano, į kurį amerikiečių pajėgos įžengė po 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių.
"Sakėme, kad 2011 metų liepą pradėsime išvesti karius. Galite tikėtis, kad taip ir bus, ir ne tik simboliškai", - sako JAV ambasadorius Afganistane James Keithas.
"Taip pat sakėme, kad tai priklausys nuo sąlygų. Tempas nebus vienodas, nes sąlygos skirtingose vietose skiriasi", - teigia diplomatas per susitikimą su Europos šalių žurnalistais.
Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė yra minėjusi, kad Lietuvos kariai vakarinėje Goro provincijoje atsakomybę vietos pajėgoms galėtų perduoti 2012-ųjų pabaigoje - tada iš ten būtų išvesta didžioji dalis karių. Apie pietuose dislokuotų Lietuvos specialiųjų operacijų pajėgų karių išvedimą kol kas nekalbama.
Kita vertus, Goras turbūt nebus bus tarp provincijų, kurias Afganistano prezidentas Hamidas Karzai kovo 21 dieną įvardys kaip pirmąsias, kur afganai kontrolę perims anksčiausiai.
Neseniai Gore dislokuoti 150 Afganistano nacionalinės armijos karių su 1200 vietos policijos pareigūnų dar nėra pakankamas pagrindas kalbėti apie saugumo užtikrinimą vietos pajėgomis, sako pareigūnai.
Tikimasi, kad provincija pateks į antrąją "pasirengusiųjų" grupę, kuri bus skelbiama rudenį.
Gore prieš lietuvių karius išpuolių padaugėjo pernai antroje metų pusėje, bet dabar situacija stabili. 2011-ieji prognozuojami nelengvi.
"Žinoma, kad pavasarį ir vasarą toliau vyks operacijos pietuose, ir kokių nors judėjimų, reiškinių suaktyvėjimo gal ir galima tikėtis", - BNS sakė Goro provincijos atkūrimo grupės vadas Remigijus Baltrėnas.
Neatmetama, kad smurto sukels iš pietų stumiami Talibano kovotojai, bet daugiausia nerimo kelia vietos genčių konfliktai bei kriminaliniai elementai.
"Tokiose vietose kaip Goras pavojų kelia sukilėlių siekis išnaudoti vietinius etninius ar gentinius konfliktus, taip pat skatinti vietos nusikaltėlių grupes kurstyti smurtą, kad pakenktų valdžiai", - teigia NATO civilis atstovas Afganistane Markas Sedwillas.
Pernai Afganistane žuvo per 700 koalicinių pajėgų karių. NATO karininkai tai aiškina tuo, jog tarptautinės pajėgos pirmą kartą įžengė į Talibano tvirtove buvusius rajonus ir ten pirmą kartą pasiekė rimtų pergalių.
Po šių žingsnių NATO dabar garsiai kalba apie "perėjimo" procesą - žadama pasiekti, kad pagrindinę atsakomybę už saugumą iki 2014 metų pabaigos perimtų vietos pajėgos.
Vis dėlto tikėtis, kad artimiausiais metais bus lengviau, pagrindo nėra. Pesimistai kalba, kad, pradėjus karių išvedimą, situacija gali tik blogėti.
"Manome, kad Talibanas pavasarį bandys atgauti teritorijas, pozicijas tokiose vietose kaip Kandaharas ir Helmandas", - sako brigados generolas Josefas Blotzas.
Sukilėliai Afganistane - tai anaiptol ne vien Talibanas. Generolai sako, kad ideologizuotų fundamentalistų kovotojų yra likę mažai - didelė dalis konfliktų kyla ne dėl ideologijos, o išteklių, skurdo gyvenamoje teritorijoje.
Kai kurių ekspertų manymu, pasiekti ilgalaikį stabilumą trukdys etninių grupių nesantaika.
"Skriaudos kai kur prisimenamos dešimtmečiais, kartomis. Pastangų reikės daug, tai nėra lengvas procesas", - pripažįsta Gary Youngeris, besirūpinantis reintegracijos procesu Afganistane.
Vietos pareigūnai nuogąstauja ir dėl kaimyninio Pakistano, kuriame prieglobstį rado nemažai Talibano vadų.
Siekdamos įtvirtinti saugumą, tarptautinės pajėgos ypač daug dėmesio skiria policijos ir Afganistano armijos rengimui.
Šiuo metu specialiuose mokymuose dalyvauja 32 tūkst. afganų, jie žada tarnauti armijoje, oro pajėgose ar policijoje, per kursus jiems suteikiami raštingumo pagrindai.
Mokymo programos kai kam atveria ir kelis pastaruosius dešimtmečius sunkiai įsivaizduojamų perspektyvų.
"Tikiu, kad moterys Afganistane yra stiprios ir gali pakeisti situaciją į gera. Esame pavyzdys, kuris rodo, kad moterys yra stiprios", - sako 20-metė Mary Sharifyzaba, neseniai Kabule pradėjusi mokytis pilotuoti karo lėktuvus.
Tačiau JAV generolai tvirtina, kad dar trūksta bent 740 pareigūnų, galinčių rengti vietos afganus, daugiausia - tarnybai policijoje.
Dėl būsimų Afganistano pajėgų nėra bendro sutarimo tarp prezidento Hamido Karzai ir tarptautinių pajėgų ISAF vadovybės. Kritikai tvirtina, kad atranka nėra tinkama, o į apmokymus priimami vyrai su kriminaline praeitimi. Be to, iš apmokytų afganų sunku tikėtis lojalumo, todėl dalis jų ateityje gali pasitraukti į sukilėlių gretas.
Būsimos Afganistano pajėgos - ne vienintelis klausimas, kur skiriasi Afganistano prezidento ir Vakarų nuomonė. NATO šalys nebuvo patenkintos H.Karzai raginimu nutraukti provincijos atkūrimo grupių veiklą ir paramą skirstyti per jo Vyriausybę, kuria Vakarai nepasitiki dėl išvešėjusios korupcijos.
NATO pareigūnai neslepia manantys, kad turbūt daugelį nustebins ir kovo 21 dienos prezidento pareiškimas apie konkrečias provincijas, kur galima anksčiausiai laukti užsienio karių pasitraukimo. Neabejojama, kad puštūnas pagal etninę kilmę H.Karzai atsižvelgs ne tiek į realią pažangą, o į vidaus politikoje svarbius kriterijus, tokius kaip provincijos etninė sudėtis.
"Iš H.Karzai galima tikėtis bet ko", - sakė vienas NATO šalies diplomatas.
Dauguma ekspertų sutinka, kad 30 pastarųjų metų karo būklės esančiame Afganistane stabilumo galima tikėtis tik bent kiek įveikus skurdą ir sukūrus stipresnes valstybės institucijas.
Kitu atveju gali plisti ir ekonominiai maištai, ir politinis pasipriešinimas. Visa tai suvokiama, tačiau brangiam karui tampant vis nepopuliaresniu, JAV Kongresas svarsto siūlymą smarkiai apkarpyti paramą Afganistanui.
Baghdžio provincijoje besidarbuojantis afganas teigiamų permainų sako laukiantis iš naujos kartos, kai suaugs dabar mokyklą pradėję lankyti vaikai, kai raštingumo pagrindus turės bent pusė vyrų, o ne dešimtadalis, kaip yra šiandien, ir bent trečdalis moterų.