Tripolis taip pat turi pasenusių „Scud B“ raketų, teigia JAV pareigūnai, be to, 1 tūkst. tonų „geltonojo kekso“ (urano rūdos sodrinti) ir daug kitų ginklų, kuriuos pulkininkas M. Gaddafi anksčiau siųsdavo kovotojams į tokias šalis, kaip Sudanas ar Čadas.
Dabartiniai ir buvę JAV pareigūnai interviu pareiškė, kad praėjusį dešimtmetį vykdytos Vašingtono operacijos prieš Libiją buvo sėkmingos, ypač Tripolio branduolinių ginklų programos sustabdymas pradinėje stadijoje bei „Scud C“ raketų atsargų sunaikinimas. Tačiau vis stiprėjantis nestabilumas Libijoje ir pulkininko M. Gaddafi brutalumas, kuriuo jis pagarsėjo, verčia JAV baimintis dėl ginklų ir nuodingųjų cheminių medžiagų, kurių atsargų dar liko Libijoje, sako jie.
„Iš tokio neracionalaus žmogaus kaip M. Gaddafi, turinčio pavojingų ginklų, galima tikėtis blogiausio, – sako JAV pareigūnas. – Tačiau kol kas nebuvo pranešta apie iprito ar kitų cheminių ginklų naudojimą neramumams malšinti.“
2003 m. George‘o W. Busho administracija pasirašė susitarimą su Tripoliu, kuriame Libija pasižadėjo nebegaminti masinio naikinimo programų ginklų mainais už diplomatinių santykių normalizavimą.
Šis susitarimas, pasirašytas po to, kai buvo nuverstas Saddamas Husseinas, buvo laikomas viena iš didžiausių pergalių siekiant priversti Artimuosius Rytus sunaikinti naujausius ginklus.
Praėjus keliems mėnesiams po susitarimo pasirašymo, M. Gaddafi vyriausybė perdavė JAV pagrindinius branduolinės programos elementus, sunaikino tolimojo nuotolio raketas ir 3300 aviabombų, skirtų naudoti su cheminiais ginklais. Tačiau, JAV administracijos atstovų teigimu, derybos dėl cheminių ginklų likvidavimo programos užtruko, nes Vašingtonas ir Tripolis negalėjo susitarti finansavimo ir logistikos klausimais.
Cheminio ginklo draudimo organizacijos duomenimis, Libija vis dar turi 9,5 tonos iprito, kurio sunaikinimo terminas baigiasi šių metų gegužės mėn.
Vašingtonas nerimauja, kad M. Gaddafi gali pabandyti panaudoti šias chemines medžiagas.