"Tai radikalus Amerikos užsienio politikos posūkis, gerokai radikalesnis, mano manymu, nei prognozavo daugelis Amerikos analitikų ir užsienio pareigūnai", - sakė Charlesas Kupchanas iš "Brookings Institution".
Jo nuomonei pritaria ir Altonas Frye iš Užsienio reikalų tarybos, teigiantis, kad G.W.Bushui tapus Baltųjų rūmų šeimininku, "kur kas dažniau ryžtamasi staigiems nukrypimams nuo ankstesnės politikos tarptautiniais klausimais linijos, nei šaliai vadovaujant kitiems pastarojo meto prezidentams".
Dar neapšilęs užsienio politikoje, G.W.Bushas jau per praėjusių metų prezidento rinkimų kampaniją išreiškė pritarimą siekiams kurti naujovišką priešraketinę gynybą, galinčią susikirsti su 1972 metų Priešraketinės gynybos sutartimi (PGS), taip pat idėjoms įgyvendinti struktūrinę kariuomenės reformą bei vienašališkai sumažinti branduolinį arsenalą.
Jis taip pat leido suprasti, jog gana santūriai vertina Kioto protokolą, kuriuo siekiama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į aplinką.
Tačiau tiek jis, tiek jo varžovas demokratas Alas Gore'as, tiek rinkėjai daugiausiai dėmesio skyrė vidaus politikos klausimams, todėl šios nacionalinio saugumo temos buvo svarstomos gana aptakiai, o kai kurios iš viso liko nepaliestos.
Tačiau vos pradėjęs prieš šešis mėnesius vadovauti šaliai ir užsiėmęs nacionalinio saugumo darbotvarkės detalizacija, G.W.Bushas kartu su patyrusių, daugiausiai konservatyvių patarėjų komanda be gailesčio ėmė mesti už borto sutartis ir susitarimus, kurie su sąjungininkėmis ir kitomis šalimis buvo derinami metų metus.