Pagal dabar galiojančias taisykles, Norvegijos Nobelio komitetas svarstys pasiūlymus, atsiųstus iki vasario 1 d., o rezultatus skelbs spalį.
Kadangi nominantų pasirinkimui dažniausiai įtaką daro pastarieji pasaulio įvykiai, šių metų sąraše – nuskambėję protestų bangos prieš autoritarinį režimą arabų šalyse. „Tai reali galimybė. Tačiau dar neturime tikslios pavardės. Ryškiausias opozicijos lyderis Mohamedas ElBaradei jau yra gavęs Nobelio premiją 2005-aisiais“, – aiškino istorikas Asle Sveenas.
Sunku išrinkti vieną žmogų dar ir dėl to, jog protestai yra labiau motyvuoti dėl socialinių/ekonominių priežasčių, o ne ideologinių.
Pagal Nobelio fondo statutą visi nominantai gauti Nobelio premijas yra slepiami ir nėra viešinami 50 metų, todėl Nobelio apžvalgininkai yra tarsi priversti spėlioti, kas galėtų figūruoti sąraše.
Tūkstančiai žmonių gali siūlyti dominantus, tarp jų – parlamentų nariai, vyriausybių atstovai, universitetų profesoriai, buvę laureatai ir nariai iš kai kurių tarptautinių institucijų.
Penkių narių Nobelio komitetas taip pat gali pridėti prie sąrašo savo kandidatą pirmojo komiteto susitikimo metu, kuris numatytas vasario 28-ąją.
Istorikos A. Sveenas svarsto, kad po pernykščio Pekino įsiutinimo dėl prestižinės premijos įteikimo Kinijos disidentui Liu Xiaobo, Nobelio komitetas gali bandyti šįmet kreipti dėmesį į Rusiją.
„Žiūrėsime, kaip toliau klostysis situacija po teroro išpuolio Maskvos didžiausiame oro uoste. Jei Maskva bandys, kaip aš įtariu, šalintis, tada žmogaus teisių aktyvistai taps potencialiais kandidatais Nobelio premijai“, – aiškino istorikas. Jis taip pat minėjo dvi kandidates, kurios buvo tarp favoričių pernai, greičiausiai šįmet taip pat pretenduojančių į prizą: tai Rusijos aktyvistė už žmogaus teises Svetlana Gannushkina ir Afganistano – Sima Samar.
„Jau seniai moteris nėra gavusi Nobelio premijos. Jei šįmet ją gautų, tarkim, Sima Samar, tai taip pat būtų žingsnis už moterų teisių pagerinimą musulmoniškuose kraštuose“, – pažymėjo A. Sveenas.
Paskutinį kartą moteris Nobelio premiją gavo 2004-aisia environmentalist is – tai buvo gamtosaugininkė Wangari Maathai iš Kenijos.
Kitas potencialus kandidatas Nobelio premijai šiais metais – australas Julianas Assange`as, kurio galimybes ekspertai vis dėl to vertina skeptiškai. „Tvirtinti, kad jo veiksmai kokiu nors būdu „skatino tautų brolybę“, kaip kad kvietė Alfredas Nobelis, abejoju, ar galima. Greičiau galima pasakyti, kad jis nekreipė dėmesio į brolybę, sukurdamas tarptautiniuose santykiuose neramumus, įtampą ir keldamas nepasitikėjimą vieni kitais, ypač su šalimis, su kuriomis santykiuose įtampos ir taip netrūksta, pvz. su Artimųjų Rytų šalimis“, – sakė JAV žurnalistas Scottas Londonas.
Pasak ekspertų, J. Assange`ui pareikšti įtarimai dėl seksualinio priekabiavimo ir išprievartavimo taip pat mažina jo galimybes laimėti premiją.