Tačiau, pasak Schefferio, daug kas priklausys nuo Rusijos derybų su Gruzija ir Moldavija, susijusių su Rusijos kariškių buvimu šiuose regionuose.

Tačiau J.de H.Schefferis, kuris ketvirtadienį Maskvoje turi susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, teisino sprendimą dislokuoti keturis naikintuvus F-16, kurių užduotis - patruliuoti naujųjų NATO narių Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvėje.

"Karinės struktūros nebus plečiamos, pavyzdžiui, trijų Baltijos valstybių, kurios praėjusią savaitę įstojo į NATO, teritorijoje", - sakė jis radijui "Echo Moskvy".

Tačiau Aljanso vadovas pridūrė: "Rusijos lėktuvai patruliuoja Rusijos oro erdvėje, o NATO lėktuvai patruliuoja NATO oro erdvėje. Tai visiškai normalu. Čia nėra nieko ypatinga, jokios (slaptos) prasmės".

Aljanso vadovas pabrėžė, kad "NATO plėtra neturi nei savo motyvo, nei uždavinių kaip nors pastoti kelią Rusijos interesams".

Kaip grėsmę Rusijai NATO plėtrą vertino ir 71 proc. radijo stoties klausytojų, paskambinusių į studiją.

"Man vis dar reikia daug dirbti, kad įtikinčiau šiuos žmones, jog šiuo atveju jie neteisūs", - sakė J. de Hoopas Schefferis.

"Aš labai viliuosi, kad Putinas yra tarp tų 29 procentų", - sakė NATO vadovas, turėdamas omenyje radijo stoties klausytojus, kurie nemano, kad NATO plėtra kelia grėsmę Rusijai.

Jis pridūrė, kad sienų, skiriančių NATO šalis ir Rusiją patruliavimas, taip pat tai, kad Rusijos ir Aljanso lėktuvai gali netyčia pažeisti oro sieną, turi būti reguliuojama "remiantis atitinkamais preliminariais Rusijos ir Aljanso šalių gynybos ministrų susitarimais".

"Tokių klausimų visada iškils ir juos reikia spręsti. Kai dėl keturių naikintuvų F-16 Lietuvoje, tai dėl jų aš jau skambinau Rusijos URM vadovui Sergejui Lavrovui ir paaiškinau jam visą situaciją", - sakė J. de Hoopas Schefferis.

Kalbėdamas apie adaptuotos Įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje sutarties (ĮGPE) ratifikavimo perspektyvas J. de Hoopas Schefferis pabrėžė, jog naujos šalys, įstojusios į Aljansą, "pareiškė ketinimą pagal galimybes prisijungti prie ĮGPES ir ją ratifikuoti".

"Kol to neįvyko, šios šalys (Slovėnija, Latvija, Lietuva ir Estija) neketina daryti nieko, kas prieštarautų arba pažeistų adaptuotą sutartį", - sakė NATO generalinis sekretorius.

Jis priminė, jog kad ši sutartis įsigaliotų, ją turi ratifikuoti "visos šalys, taip pat tokios daug problemų keliančios valstybės kaip Gruzija ir Moldova".

Todėl, aš viliuosi, kad šis klausimas gali būti išspręstas per Rusijos derybas su Moldova dėl karinių bazių ir šaudmenų sandėlių", - pabrėžė J. de Hoopas Schefferis.