R.Clarko parodymai smogė į patį dabartinio prezidento rinkimų kampanijos, grindžiamos kovos su terorizmu idėja, centrą, pažymi leidinys. Respublikonai galiausiai turėjo užimti besiginančiųjų pozicijas.
R.Clarkas pareiškė, kad G.W.Busho administracija sugriovė apsaugos nuo terorizmo sistemą JAV, kuri buvo pajėgi užkirsti kelią 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroro aktams. Pasak jo, tų pačių metų pradžioje į valdžią atėjusi naujoji Amerikos administracija, vadovaujama dabartinio šalies vadovo, pasirodė esanti visiškai nepasirengusi spręsti terorizmo problemas.
R.Clarkas teigia, kad pirmaisiais darbo Baltuosiuose rūmuose mėnesiais
G.W.Busho ir jo artimiausios aplinkos apskritai nedomino kova su "al Qaeda", jie buvo sutelkę dėmesį vien į tradicinius "šaltojo karo" laikų klausimus, tokius, kaip, tarkim, priešraketinė gynyba. Iki 2001 metų rugsėjo Baltuosiuose rūmuose neįvyko nė vieno pasitarimo kovos su terorizmu klausimais, tuo tarpu ankstesnė Bilo Clintono (Bilo Klintono) vyriausybė reguliariai rengdavo "antiteroristinius" posėdžius.
R.Clarko teigimu, todėl iki 2001 metų Amerikai ir pavyko išvengti panašių akcijų, nors jos ir buvo planuotos. Amerikos specialiųjų tarnybų operatyviniais duomenimis, Osamos bin Ladeno grupuotė 1999 metais ketino surengti masinį teroro aktą Los Andželo tarptautiniame oro uoste.
Daugelis aukštų pareigūnų iš respublikonų stovyklos, nors ir bando atremti R.Clarko kaltinimus, pripažįsta, kad R.Clarkas labai pakenkė G.W.Busho įvaizdžiui ir siūlo keisti dekoracijas, sutelkiant dėmesį į kitus klausimus.
Tačiau, pasak britų leidinio, prezidentas turėtų rengtis naujiems nemalonumams. Po kelių mėnesių pasirodys buvusio diplomato Josepho Wilsono (Džozefo Vilsono) knyga "Tiesos politika", kurioje kalbama apie pasirengimą karui su Iraku. Praėjusią vasarą jis apkaltino Baltuosius rūmus iškreipus informaciją apie Irako keliamą grėsmę.