Romos vyriausybė veikė „vadovaudamasi teisinga sekuliarumo vizija ir atsižvelgdama į (Italijos) istoriją, kultūrą bei tradicijas", pontifikas sakė per susitikimą su Italijos ambasadoriumi prie Vatikano Francesco Maria Greco.
Italija birželį užginčijo pernai priimtą Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT), nutartį, smerkiančią kryžių demonstravimą Italijos mokyklose; ši byla gali turėti įtakos visoms Europos žmogaus teisių konvenciją ratifikavusioms šalims.
„Kryžius neabejotinai yra pats svarbiausias krikščioniškojo tikėjimo simbolis, tačiau jis taip pat byloja visiems geros valio žmonėms, todėl nėra diskriminuojantis objektas", - pabrėžė Šventasis Tėvas.
„Neįmanoma manyti, kad pavyks pasiekti tikrą visuomenės pažangą, einant marginalizacijos keliu ar netgi atvirai atmetant religiją", - pridūrė popiežius, kuris dažnai ragina Europą grįžti prie jos krikščioniškųjų šaknų.
Ketvirtadienį kalbėdamas apie tikėjimo laisvę, Benediktas XVII kaltino Vakarų šalis dėl "įmantrių priešiškumo religijai formų", tokių kaip "istorijos neigimas ir tikėjimo simbolių atmetimas".
Katalikybė Italijoje buvo valstybinė religija iki 1984 metų. Taip pat pažymėtina, kad praeito amžiaus 3-ame dešimtmetyje priimtas nutarimas, jog mokyklų klasėse privalo būti kryžiai, niekada nebuvo panaikintas.
EŽTT galutinė nutartis, kuri, kaip tikimasi, bus paskelbta po kelių mėnesių, gali būti įpareigojanti visoms 47 Europos Tarybai priklausančioms šalims.
Italijos vyriausybės pastangoms, kad sprendimas pašalinti kryžius iš mokyklų nebūtų priimtas, palaikymą išreiškė 12 kitų šalių, tarp jų Armėnija, Bulgarija, Kipras, Graikija, Lietuva, Malta ir Rusija, paskelbusios bendrą kreipimąsi.