"Mums gaila, kad laureato šiandien čia nėra. Jis izoliuotas kalėjime Kinijos šiaurės rytuose. Su mumis taip pat negali būti laureato žmona Liu Xia (Liu Sia) arba jo artimiausi giminaičiai", - sakė Norvegijos Nobelio komiteto pirmininkas Thorbjoernas Jaglandas.
"Taigi šiandien čia nebus įteiktas joks medalis arba diplomas. Vien tai rodo, kad šis apdovanojimas yra būtinas ir tinkamas", - pridūrė jis, kreipdamasis į aukštus svečius, tarp jų kitus kinų disidentus, daugelio šalių ambasadorius, Norvegijos karalių ir karalienę.
"Liu Xiaobo tik naudojosi savo pilietinėmis teisėmis. Jis nepadarė nieko bloga. Jis privalo būti paleistas", - sakė Th.Jaglandas.
Stovėdamas ant gėlėmis išpuoštos pakylos Oslo rotušės salėje greta laisvos kėdės ir didelio besišypsančio Liu Xiaobo portreto, Th.Jaglandas pabrėžė, kad Kinijos konstitucija suteikia šios šalies piliečiams teisę į "žodžio, žiniasklaidos, susirinkimų, eitynių ir demonstracijų laisvę".
Jis taip pat pažymėjo, kad "per pastaruosius 100-150 metų žmogaus teisės ir demokratija įgijo tebestiprėjančią padėtį pasaulyje".
Dėl šios priežasties "žmogaus teisių aktyvistai Kinijoje yra tarptautinės tvarkos ir pagrindinių pasaulinės bendruomenės krypčių gynėjai. Žvelgiant šiuo požiūriu, jie yra ne disidentai, o šiandieninio pasaulio vystymosi pagrindinių krypčių atstovai", - sakė Nobelio komiteto vadovas.
"Sveikiname Liu Xiaobo pelnius 2010 metų Nobelio taikos premiją. Jo požiūris ilgainiui sustiprins Kiniją. Reiškiame jam ir Kinijai kuo nuoširdžiausius linkėjimus daugeliui ateinančių metų", - sakė Nobelio komiteto pirmininkas.
Po pagrindinės kalbos garsi norvegų aktorė ir režisierė Liv Ullmann perskaitė vieno jo kūrinių ištrauką.
Tai antrasis atvejis per šio prestižinio apdovanojimo daugiau nei 100 metų istoriją, kai nei laureatas, nei jo atstovai neatsiima Taikos premijos.
1935-ųjų Taikos premijos atsiimti neatvyko vokiečių žurnalistas ir pacifistas Carlas von Ossietzky, negalėjęs 1936 metais nukeliauti į šio apdovanojimo įteikimo ceremoniją Osle, nes buvo kalinamas nacių koncentracijos stovykloje.
"Anksčiau buvo keletas atvejų, kai laureatui nebuvo leista dalyvauti. Taip iš tikrųjų nutiko su keliais apdovanojimais, kurie istorijos šviesoje pasirodė esantys patys reikšmingiausi ir garbingiausi, - savo kalboje priminė Th.Jaglandas. - Kilo didelių rūpesčių 1935 metais, kai Komitetas skyrė šį apdovanojimą Carlui von Ossietzky. (Nacistinės Vokietijos lyderis Adolfas) Hitleris buvo įtūžęs ir uždraudė visiems vokiečiams priimti bet kokią Nobelio premiją... Ossietzky neatvyko į Oslą ir mirė praėjus kiek daugiau nei metams".
"Maskvoje taip pat buvo kilęs didelis pasipiktinimas, kai Andrejus Sacharovas pelnė premiją 1975 metais. Jam taip pat neleista asmeniškai atsiimti apdovanojimo. Jis atsiuntė savo žmoną. Tas pats nutiko su Lechu Walesa (Lechu Valensa) 1983 metais. Birmos valdžia įtūžo, kai Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či) pelnė Taikos premiją 1991 metais. Ir vėl laureatė negalėjo atvykti į Oslą", - tęsė jis.
"Be abejo, šio apdovanojimo tikslas niekada nebuvo ką nors įžeisti. Nobelio komitetas intencija buvo kai ką pasakyti apie ryšį tarp žmogaus teisių, demokratijos ir taikos. Svarbu priminti pasauliui, kad už teises, kuriomis taip plačiai džiaugiamasi mūsų dienomis, buvo sunkiai kovojama ir jas iškovojo asmenys, prisiėmę didelę riziką. Jie taip elgėsi dėl kitų. Štai kodėl Liu Xiaobo nusipelnė mūsų palaikymo", - pridūrė Th.Jaglandas.
Panašiai kaip kiti nedemokratiškų režimų kritikai, 54 metų Liu Xiaobo daugiau nei du dešimtmečius aktyviai kovojo už tai, kad būtų reformuota Kinijos vienpartinė politinė sistema.
Rašytojas ir buvęs universiteto literatūros profesorius buvo vienas iš svarbiausių veikėjų masinius protestus Pekino Tiananmenio aikštėje 1989 metais.
Pernai gruodį "už antivalstybinę ardomąją veiklą" Liu Xiaobo buvo nuteistas kalėti vienuolika metų. Ši bausmė Liu Xiaobo buvo skirta už tai, kad jis kartu su bendraminčiais parašė drąsų manifestą, vadinamąją Chartiją 2008, kurioje reikalaujama įgyvendinti didelio masto politines reformas ir garantuoti susirinkimų, žodžio ir minties bei tikėjimo laisvę.
"Seniai žinau, kad kai nepriklausomas intelektualas meta iššūkį autokratinei valstybei, vienas žingsnis į laisvę dažnai tampa žingsniu į kalėjimą", - sakė Liu Xiaobo netrukus po to, kai pernai per Kalėdas teismas skyrė jam bausmę.
Pekiną labai supykdė Norvegijos Nobelio komiteto sprendimas dėl šių metų Taikos premijos laureato, kuris buvo paskelbtas spalio mėnesį.
Kinijos valdžios pareigūnai Liu Xiaobo vadina "nusikaltėliu", o disidento žmonai Liu Xia po premijos paskyrimo skyrė namų areštą.
Artėjant penktadienio ceremonijai Kinijos įtūžis augo: ji žarstė grasinimus, kad valstybės, remiančios Liu Xiaobo, sulauks "pasekmių", o Nobelio komiteto narius vadino "klounais, diriguojančiais pačių keliamam triukšmui, nukreiptam prieš Kiniją".
"Kinijos žmonės ir didžioji dauguma pasaulio šalių bei tautų nepritaria jų veiklai", - ceremonijos išvakarėse Pekine sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Jiang Yu (Džiang Ju).
Nobelio instituto direktorius Geiras Lundestadas ketvirtadienį savo ruožtu pabrėžė, kad 45 šalių ambasados priėmė kvietimą į renginį. Dalyvauti jame iš karto atsisakė 19 šalių, tarp jų Rusija, Saudo Arabija ir Iranas.
Tuo tarpu Serbija ir Ukraina nusileido didžiuliam vidaus bei tarptautiniam spaudimui ir atsisakė sprendimo boikotuoti ceremoniją - jos pranešė atsiųsiančios savo atstovus į renginį.
G.Lundestadas sakė, jog Filipinai taip pat pakeitė nuomonę ir nusprendė dalyvauti ceremonijoje, tačiau Manila šios informacijos kol kas oficialiai nepatvirtino.
Kinijos žiniasklaida akivaizdžiai vengė šių metų Nobelio taikos premijos skyrimo temos. Tuo tarpu valdžia ėmėsi griežtų veiksmų prieš disidentus ir pasistengė bet kokiomis priemonėmis suvaržyti Pekino kritikų galimybes nuvykti į Oslą.
Vis dėlto grupė užsienyje gyvenančių kinų disidentų pasiekė Norvegijos sostinę.
Taikos premijos laureatas gauna auksinį medalį, diplomą ir 10 mln. Švedijos kronų (3,8 mln. litų) premiją.
Šių metų Nobelio premijų laureatai chemijos, fizikos, literatūros ir ekonomikos srityse bus apdovanoti penktadienį per atskirą ceremoniją Stokholme.