Karinės žinybos vadovas pažymėjo, jog iki šiol NATO nepriėmė principinio sprendimo dėl Baltijos šalių, netrukus tapsiančių Aljanso narėmis, oro erdvės apsaugos. Todėl, pasak gynybos ministro, kol nėra tokio sprendimo, Danija nerengs savo pozicijos šiuo klausimu.

Danijos užsienio reikalų ministras P. S. Molleris po posėdžio pabrėžė, kad Rusijai, kuri stoja prieš NATO kariškių siuntimą į buvusias sovietines respublikas, nėra ko būgštauti. "Mes nesiekiame įbauginti Rusijos netikėtu mūsų gynybos pastūmėjimu prie jos teritorijos. Bet Baltijos šalys nori būti solidarios gynybos dalis", - pažymėjo Danijos diplomatijos vadovas.

Kiek anksčiau buvo pranešta, kad Danija ketina jau iki kovo 31 d. viename iš Lietuvos aerodromų dislokuoti keturis naikintuvus F-16, kilnojamąjį radarą ir apie 100 kariškių.

Lietuvos ambasadorius Danijoje Deividas Matulionis penktadienio rytą Eltai sakė, kad "čia dar esama daug klaustukų". Kol kas neaišku, ar lėktuvus į Baltijos valstybes nusiųs kelios NATO šalys, ar viena, kur jie bus dislokuoti. Be to, nežinoma, kada bus priimtas šis sprendimas, pažymėjo ambasadorius.