Interviu Lenkijos dienraščiui „Gazeta Wyborcza“ K. Legierskis sakė, kad jo įsitikinimu, varšuviečiai yra tolerantiški, o didžiausias priešiškumas jiems jaučiamas iš politikų pusės.

K. Legierskis, paklaustas, ar galėjo žmonės už jį balsuoti dėl jo homoseksualumo, teigė netikintis tuo.

„Tikriausiai daug gėjų ir lesbiečių už mane balsavo, tačiau žinau, kad daug jų balsavo už kitus kandidatus“, - dienraščiui „Gazeta Wyborcza“ teigė K. Legierskis.

K. Legierskis iki šiol dirbo privačioje radijo stotyje „TOK FM“.

Valdantieji liberalai laimėjo pirmąjį vietos rinkimų ratą

Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko valdantieji liberalai įtikinamai laimėjo sekmadienį vykusį pirmąjį vietos valdžios rinkimų ratą, trečiadienį pranešė rinkimų pareigūnai.

Šia pergale Pilietinė platforma (PO) sutvirtino savo pranašumą prieš konservatyvią opoziciją artėjant kitų metų pabaigoje vyksiantiems visuotiniams rinkimams.

Remiantis oficialiais rezultatais, kuriuos paskelbė Lenkijos rinkimų komisija, 16-oje regioninių tarybų premjero PO laimėjo 39,6 proc. vietų.
Opozicinė konservatorių partija "Įstatymas ir teisingumas" (PiS)

iškovojo 25,1 proc. vietų, o D.Tusko valdančiosios koalicijos mažesnioji partnerė - Lenkijos liaudies partija (PSL), kuri dar vadinama Valstiečių partija, užėmė trečią vietą, iškovojusi 16,1 proc. vietų.

Opozicijoje esantys socialdemokratai su 15,1 proc. balsų liko ketvirtoje vietoje.

Nepriklausomi kandidatai visoje šalyje surinko 3,6 proc. vietų.
Rinkėjų aktyvumas siekė 47,26 proc. - taigi buvo kiek didesnis negu 2006 metais, kai balsuoti atėjo 46 proc. piliečių.

PO kandidatai laimėjo varžybas dėl merų postų aštuoniuose iš dešimties didžiausių šalies miestų, tarp jų sostinėje.

Dabartinė Varšuvos merė Hanna Gronkiewicz-Waltz laimėjo jau per pirmąjį ratą, surinkusi 53,67 proc. balsų.

Lenkai sekmadienį rinko beveik 47 tūkst. regionų, municipalitetų ir vietos valdžios tarybų narių 16-oje šalies regionų. Be to, buvo renkami beveik 2,5 tūkst. merų.

Tai buvo antrieji rinkimai Lenkijoje šiais metais.

Liepą šalies prezidentu buvo išrinktas PO sąjungininkas, liberalių pažiūrų Bronislawas Komorowskis.

Pirmalaikius valstybės vadovo rinkimus teko rengti, kai balandžio 10 dieną sudužo per lėktuvo katastrofą netoli Smolensko Vakarų Rusijoje žuvo konservatyvių pažiūrų prezidentas Lechas Kaczynskis.

B.Komorowskis prezidento rinkimuose įveikė L.Kaczynskio brolį dvynį, PiS lyderį ir buvusį premjerą Jaroslawą Kaczynskį.

PiS susilpnino vidaus rietenos, paskatinusios grupę įtakingų partijos veikėjų atsiskirti ir suformuoti naują politinį judėjimą.

Praėjusią savaitę keli buvę J.Kaczynskio bendražygiai paskelbė steigiantys judėjimą "Lenkija - mūsų prioritetas". Tai buvo vienas J.Kaczynskio šūkių per jo nesėkmingą prezidento rinkimų kampaniją šią vasarą.

Viena buvusių PiS narių Joanna Kluzik-Rostkowska, vadovavusi J.Kaczynskio rinkimų štabui, sakė, kad PiS yra "impotentiška opozicija, apsėsta manijų".

Nuo liepos, kai jam nepavyko laimėti prezidento rinkimų, J.Kaczynskis vadovavo tulžingai kampanijai prieš D.Tusko liberalus, nesibodėjo žaisti nacionalizmo korta ir kurstė antirusiškas nuotaikas dėl tariamo Maskvos delsimo tiriant lėktuvo katastrofą, per kurią žuvo jo brolis prezidentas.