Žurnalistas Roger Boyes rašo, kad V. Kalašnikovo ir jo žmonos Marinos kraujyje aptikti dideli kiekiai gyvsidabrio. Ši istorija primena Aleksandro Litvinenkos mirtį, ir, greičiausiai, sutrukdys Vakarų bandymams „perkrauti“ santykius su Maskva, teigiama laikraštyje.
Remiantis vienoje pagrindinių Berlyno ligoninių „Charite“ atliktų tyrimų duomenimis, Kalašnikovų kraujyje esantys gyvsidabrio kiekiai daugiau nei 10 kartų viršija leistiną normą, sakė toksikologas Frankas Martensas.
„Praėjusių metų gruodžio mėnesį vokiečių karinėje ligoninėje atlikus tyrimus, gydytojai aptiko Kalašnikovų kraujyje ir polonio-210 pėdsakus.
Tačiau jo kiekiai buvo gana nedideli, kad tuo remiantis būtų galima paaiškinti keistus simptomus: odos peršėjimą, nerimo priepuolius, migreną su laikinu regėjimo netekimu, staigius stuburo skausmus“, - rašoma laikraštyje.
Šv.Baltramiejaus ligoninės medicinos koledžo toksikologijos katedros vedėjas Anthony‘s Dayan mano, kad gyvsidabris kaupėsi jų organizmuose palaipsniui, patekdavo su oru arba per odą. Marina Kalašnikova sako, kad, pavyzdžiui, važiuojant traukinyje Varšuva-Maskva jos odą iš karto išberdavo po sąlyčio su paklodėmis.
Autoriaus nuomone, ne mažiau svarbi ir V.Kalašnikovo patekimo nemalonėn istorija. 1985 metais jį užverbavo KGB, jis dirbo Briuselyje ir Vienoje, tačiau 1992 metais jis parašė skundą, dėl korupcijos Rusijos ambasadoje ir jo skyriuje. „Jį iškvietė į Maskvą ir greitai naujas KGB vadas Jevgenijus Primakovas, (taip rašoma laikraštyje, iš tiesų J.Primakovas buvo Užsienio žvalgybos tarnybos direktorius – red.), paskyrė jį į kitą vietą. Jis atsistatydino ir tapo B.Jelcino referentu“, - rašoma laikraštyje.
Vėliau V.Kalašnikovas dirbo nafta prekiaujančioje įmonėje, rašė į laikraštį „Kommersant“, dirbo televizijoje. Laikraščio duomenimis, V. Kalašnikovas atsisakydavo teikti paslaugas buvusiems kolegoms iš KGB. Autoriaus nuomone, pikta linkintiems žmonėms pavyko Rusijoje nutildyti sutuoktinius Kalašnikovus.
Tačiau V. Kalašnikovas mano, kad juos ir toliau persekioja, kad atsiskaitytų už viską ir įspėtų kitus.
Gyvsidabris – lėtai žudantys nuodai, galintys privesti iki beprotybės
Per ketverius metus, per kuriuos „The Times“ žurnalistas Rogeris Boyesas nematė Viktoro Kalašnikovo, šis labai nusilpo, praneša inopressa.ru su nuoroda į „The Times“.
„Anksčiau jis ir jo žmona Marina atrodė visiškai sveiki: aukšti, atletiški, energingi“, - teigia R.Boyesas. Tačiau praėjusią savaitę jis pamatė labai pasikeitusius Kalašnikovus: jie neteko svorio, jiems niežtėjo odą, kalbėjo sulėtintai. „Tai tik keletas apsinuodijimo gyvsidabriu simptomų, sako jų daktaras iš Berlyno, priblokštas jų kraujo tyrimais“, - teigia autorius.
Patekęs į kraujotaką, gyvsidabris prisijungia prie ląstelių baltymų ir deformuoja ląsteles, paaiškina Berlyno ligoninės „Charite“ toksikologas Frankas Martensas, gydantis Kalašnikovus.
Rezultatas – epilepsijos priepuoliai, atminties netekimas, kalbos sutrikimas, haliucinacijos, paranojos priepuoliai. Pastarųjų Kalašnikovų tyrimų rezultatai turi sąsajų su praėjusių metų tyrimų rezultatais, kurių metu kraujyje buvo aptikti polonio-210, talio ir kadmio pėdsakai.
„Panašu, kad buvo suplaktas kokteilis, kurio pagrindinis ingredientas – gyvsidabris“, - rašo laikraštis.
Žurnalisto nuomone, gyvsidabris – keršijančioms specialiosioms tarnyboms puikiai tinkantis nuodas: apsinuodijimo simptomai pasirodo tik po kelių mėnesių, kai visi pėdsakai jau būna dingę. „Asmens, kuris kenčia nuo haliucinacijų, išsakoma kritika greitai nebepasitikima“, -teigia autorius.
Kalašnikovai negalėjo patys apsinuodyti gyvsidabriu: jie nevalgė kasdien žuvies dideliais kiekiais, jie neturi dantų karūnėlių iš amalgamos, jie nedirbo gamykloje, kurios gamybos atliekose būtų gyvsidabrio. Kol kas nėra žinoma, kada ir kokiu būdu nuodai pateko į organizmą.