Žiniasklaidoje teigiama, kad Vašingtonas politiniais kanalais ilgai spaudė Bankoką kuo greičiau išduoti V. Butą Amerikos teisėsaugai. Kalbama, kad jo ekstradicijos ypač laukė CŽV, FTB ir valstybės departamentas. Taip pat rašoma, kad už V. Buto išdavimą JAV Tailandui žadėjo sudaryti itin palankias sąlygas amerikietiškos ginkluotės įsigijimui.

Tradiciškai JAV sąjungininku laikomas Tailandas, nepaisydamas Vašingtono norų, kiek galėdamas vilkino V. Buto išdavimo procesą. To priežastis – ne mažesnis už Vašingtono Maskvos politinis spaudimas Bankokui. Žiniasklaidoje teigiama, kad Rusija už V. Buto paleidimą į laisvę (ar bent jau jo neišdavimą JAV) tailandiečiams siūlė ypač naudingus naftos ir dujų sandorius.

Po V.Buto išdavimo JAV Rusijos užsienio reikalų ministerija išplatino pareiškimą, kuria teigia ir toliau pasirengusi ginti V.Buto teises. Pareiškime taip pat apgailestaujama, kad Tailando valdžia pasidavė JAV politiniam spaudimui ir neteisėtai perdavė joms V.Butą.

Tuo metu V.Buto žmona Ala žiniasklaidai teigė, kad girdėjo gandus apie pasamdytą žudiką, kuriam pavesta nužudyti V. Butą. Pats Viktoras laiške broliui Sergejui rašė: jei mirsiu kalėjime, tai tikrai nebus natūrali mirtis.

Neeilinis verslininkas ir...

V. Buto išskirtinumą liudija tai, kad jo biografijos faktai įkvėpė filmo “Karo dievas” (Lord of War), kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Nicholas Cage, kūrėjus. 2007 m. išleista V. Buto, kaip nelegalaus prekiautojo ginklais, gyvenimo istoriją pasakojanti Stephen Braun ir Douglas Farah knyga “Prekeivis mirtimi” (pilnas angliškas pavadinimas “Merchant of Death: Money, Guns, Planes, and the Man Who Makes War Possible”).

Į kalėjimą Tailande V. Butas pateko 2008 m. pavasarį po to, kai prabangiame Bankoko viešbutyje susitiko su tariamais ginklų pirkėjais neva atstovaujančiais Kolumbijos sukilėlių grupę FARC (Fuerzas Armadas Revolucionarias de Colombia). Paaiškėjo, kad grupės, kurią JAV ir ES laiko teroristine, atstovais buvo apsimetę Amerikos specialieji agentai iš DEA (Drug Enforcement Administration). V. Butui Amerikoje ketinama pateikti kaltinimus dėl teroristų rėmimo ir suokalbio žudyti JAV piliečius. Už tai kalėjime Amerikoje jam gali tekti praleisti nuo 20 iki 30 metų.

Jungtinių Tautų, Belgijos ir JAV saugumo ekspertai bei įvairių šalių žurnalistai V. Butą vadina vienu stambiausių nelegalios prekybos ginklais pasauliniu mastu organizatoriumi. Rimtus įtarimus dėl JT sankcijų pažeidimų ir nelegalios prekybos ginklais V. Butas JT tyrėjams pradėjo kelti 2000-2001 metais. 2000 m. V. Buto veikla pradėjo domėtis JAV Baltųjų rūmų saugumo ekspertas Lee Wolosky. 2002 m. vasarį į Interpolą dėl V. Buto arešto kreipėsi Belgija. Belgų teisėsauga įtarė, kad V. Butas priklauso nusikalstamam susivienijimui ir užsiima pinigų plovimu. Pasak saugumo eksperto John CK Daly, Belgijos karinė žvalgyba V. Buto vaidmeniu prekyboje deimantais, pažeidžiant JT sankcijas, pradėjo domėtis dar XX a. 10-ojo dešimtmečio viduryje.

B.Klybienė
Tiesa, amerikiečiai nebūtinai yra suinteresuoti V. Buto prakalbinimu ir visų jo saugomų paslapčių paviešinimu tam, kad triumfuotu teisingumas. Žiniasklaidoje keliama versija, kad JAV taip atkakliai siekia V. Buto, nes nori būti tikri, kad jis tylės arba kalbės tik tai, kas naudinga Vašingtonui. V. Butas gali daug žinoti apie “nešvarius” JAV politikų (taip pat specialiųjų tarnybų) atstovų žaidimus pogrindiniame pasaulyje ir karinių konfliktų regionuose.

V. Butas, jo žmona Ala, giminės, verslo partneriai ir įtakingi Rusijos politikai (pavyzdžiui, Rusijos liberaldemokratų partijos lyderis Vladimiras Žirinovskis, užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas) JAV ir kitų valstybių atstovų kaltinimus dėl nelegalios prekybos ginklais laiko nepagrįstais ir politiškai motyvuotais. V. Buto gynėjai teigia, kad nėra jokių jo kaltės įrodymų, visi jam metami kaltinimai – JAV agentų provokacija.

Pats V. Butas pabrėžia, kad jis paprasčiausiai užsiėmė įvairių krovinių pervežimo oru organizavimu ir niekada nesigilino į tai, kokius iš tiesų krovinius gabeno jo valdomų kompanijų lėktuvai. V. Buto žmona Ala teigia, kad jos vyras yra romantiškas žmogus ir poetas. Jo brolis S. Butas teigia, kad Viktoras yra toks žmogus, kuris nė katės nenuskriaustų. Remiantis S. Butu, Viktoras yra humanistas, šeimos žmogus ir vegetaras.

Viktoro Buto dosjė
Gimė 1967 m. sausio 13 d. Dušanbėje (SSRS, dabartiniame Tadžikistane) automechaniko ir buhalterės šeimoje. Baigė mokslus Maskvos kariniame užsienio kalbų institute. XX a. 9-ajame dešimtmetyje SSRS karinės vadovybės buvo komandiruotas dirbti vertėju Angoloje ir Mozambike. Afrikoje jis susibičiuliavo su kitu vertėju Igoriu Sečinu, kuris vėliau tapo vienu įtakingiausių Vladimiro Putino aplinkos žmonių. 1991 m., būdamas kariniu oro pajėgų karininku (turėdamas pulkininko leitenanto laipsnį), V. Butas paliko tarnybą kariuomenėje.
Dirbo vienai arba kelioms SSRS/Rusijos specialiosioms tarnyboms. Dažniausiai jis yra siejamas su GRU ir/arba KGB/SVR.
Organizuodamas nelegalią prekybą ginklais naudojosi mažiausiai penkių valstybių pasais ir septyniais slapyvardžiais.
Laisvai kalba mažiausiai šešiomis užsienio kalbomis.
Dažnai yra apibūdinamas kaip šaltakraujis, savim pasitikintis ir viską apskaičiuojantis žmogus. Darbinių kelionių metu V. Butas nevartojo alkoholio, niekada neapgaudinėjo savo žmonos.
Nelegaliai teikė ginklus (dažnai pažeisdamas tarptautinius ginklų embargus) įvairiems kariniams arba sukarintiems dariniams Afganistane, Angoloje, Centrinėje Afrikos Respublikoje, Filipinuose, Kamerūne, Kenijoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Kongo Respublikoje, Liberijoje, Libijoje, Mozambike, Pakistane, Pietų Afrikos Respublikoje, Pusiaujo Gvinėjoje, Ruandoje, Siera Leonėje, Sudane, Svazilande, Ugandoje.
Laikomas vienu svarbiausių ginklų tiekėju Bosnijos musulmonams 1992-1995 metais.
Ginklus į Afriką dažniausiai gabeno iš Bulgarijos, Ukrainos, Padnestrės (Moldovos), Rumunijos.
Krovinių gabenimą lėktuvais organizavo iš Pietų Afrikos, Jungtinių Arabų Emyratų, Belgijos.
Kaltinamas dėl ginklų tiekimo Osamos bin Ladeno “al-Qaeda” organizacijai ir Libano “Hizbullah”.
Palaikė ryšius su Charles Taylor ir Jean-Pierre Bemba, kurie kaltinami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui.
Dažnai vienu metu ginklus teikė abiem ginkluoto konflikto pusėm (pavyzdžiui, Šiaurės Aljansui ir Talibanui).
2003-2004 m. Pentagono ir privačios gynybos kompanijos KBR užsakymu ypač pavojingomis sąlygomis organizavo įvairių krovinių transportavimą Irake dislokuotiems amerikiečių kareiviams.
Be nelegalios prekybos ginklais yra kaltinamas pinigų plovimu, finansinėmis machinacijomis, nelegalia prekyba deimantais, auksu, koltanu.
Klestėjimo metais turėjo maždaug 60 krovininių “Antonov” lėktuvų ir buvo įdarbinęs maždaug 300 asmenų.
Jo lėktuvai gabeno ne tik ginklus, amuniciją, karinę techniką ir jos dalis, bet ir JT taikdarius, šaldytuvus, humanitarinę pagalbą, austres, galvijus, šaldytas vištas, gėles.
2006 m. spalio 31 d. prezidentas George'as W. Bushas pasirašė įsakymą dėl V. Buto finansinių lėšų JAV įšaldymo. V. Butas dėl įšaldymo neteko maždaug 6 mlrd. dolerių.
Šaltiniai: Jane's Intelligence Weekly, Center for Security Studies (ETH Zurich), Radio Free Europe/Radio Liberty, The Center for Public Integrity, The Economist, Spegiel Online, The Australian, BBC

...didžiausių paslapčių saugotojas

Kodėl Vašingtonui reikia nelegalaus prekiautojo ginklais? Galima galvoti, kad Vašingtonui V. Buto reikia tam, kad triumfuotų teisingumas – būtų nuteistas vienas stambiausių pasaulyje nelegalios prekybos ginklais organizatorių. Kodėl Maskvai taip reikia paprasčiausio įvairių krovinių oru gabentojo ir vegetaro? Gali būti, kad Maskva tiesiog siekia apginti savo pilietį ir sąžiningą verslininką, kurį dėl politinių motyvų persekioja JAV specialiosios tarnybos. Vis dėlto kova dėl V. Buto tokia įnirtinga ir įtraukusi tiek daug svarbių tarptautinės politinės arenos žaidėjų, kad paprasčiausi paaiškinimai šiuo atveju neįtikina.

Greičiausiai V. Butas yra toks laukiamas Vašingtone ir Maskvoje dėl slaptos ir daugelį labai dominančios informacijos, kurią sukaupė užsiimdamas nelegalia prekyba ginklais – bendraudamas su įvairių sukilėlių (teroristų ir partizanų) grupių lyderiais, specialiųjų tarnybų ir organizuotų nusikalstamų grupių atstovais. Pasak D. Farah, vieno iš knygos “Prekeivis mirtimi” autorių, jei V. Butas pradėtų kalbėti, tai pridarytų žalos daugeliui asmenų.

Remiantis žiniasklaidoje skelbiama informacija, yra pagrindo manyti, kad V. Butas turi itin įdomios informacijos apie Rusijos politinio elito, specialiųjų tarnybų, karinio pramoninio komplekso ir organizuotų nusikalstamų grupių ryšius. Šie neskaidrūs ryšiai gali vesti iki aukščiausius postus Kremliuje užimančių asmenų. Verta pastebėti, kad kuomet 2010 m. balandį V. Butą kameroje aplankė įtakingas Tailando premjero Abhisit Vejjajiva patarėjas Sirichoke Sopha, jo pirmas klausimas buvo – kiek KGB agentų dirba Bankoke?

Neatsitiktinai V. Butas bijojo patekti į amerikiečių rankas. Šie, pasak paties V. Buto, turi priemonių, kurios gali prakalbinti bet ką. Aišku, šito nenorėjo ne tik pats V. Butas, bet ir įtakingi jo užtarėjai Maskvoje.

Tiesa, amerikiečiai nebūtinai yra suinteresuoti V. Buto prakalbinimu ir visų jo saugomų paslapčių paviešinimu tam, kad triumfuotu teisingumas. Žiniasklaidoje keliama versija, kad JAV taip atkakliai siekia V. Buto, nes nori būti tikri, kad jis tylės arba kalbės tik tai, kas naudinga Vašingtonui. V. Butas gali daug žinoti apie “nešvarius” JAV politikų (taip pat specialiųjų tarnybų) atstovų žaidimus pogrindiniame pasaulyje ir karinių konfliktų regionuose.

Nereikia pamiršti, kad 2003-2004 m. V. Buto lėktuvai vykdė Pentagono užsakymus. V. Butas, organizuodamas krovinių transportavimą Irake dislokuotiems JAV kareiviams, galėjo sužinoti daug įdomaus apie amerikiečių politinius ir karinius užkulisius. Verta pastebėti, kad vienas pagrindinių V. Buto verslo partnerių – Sirijoje gimęs JAV pilietis Richard Chichakli. Be to, V. Butas yra siejamas su Šaltojo karo metais Vašingtonui dirbusiu ginklu prekeiviu Ernst Werner Glatt.

Taigi, JAV ir Rusija turi pakankamai motyvų intensyviai kovai dėl V. Buto, t.y. jo turimos informacijos.