Prostitucijos legalizavimo klausimas ne kartą keltas Lietuvoje. Štai 2010 m. rugsėjį vienoje LNK televizijos „KK2“ laidoje, reaguodamas į sifilio protrūkį Ukmergėje, prostitucijos įteisinimo Lietuvoje idėją viešai parėmė Seimo narys Julius Veselka. Pasak jo, prostitucijos įteisinimas mūsų šalyje leistų valstybei kontroliuoti šį reiškinį, o kartu ir vyrų sveikata būtų pasirūpinta. Deja, pasak J. Veselkos, susiorganizuoja „davatkynai visokie“ ir „o Jėzus, Marija“... Prostitucija Lietuvoje yra draudžiama.
Lietuvoje baudžiamos prostitutės, jų klientai, sąvadautojai ir pastarųjų bendrininkai. Sulaikomoms prostitutėms yra skiriamos piniginės baudos. Sulaikytiems jų klientams irgi gali būti skirtos piniginės baudos, nors dažniausiai apsiribojama įspėjimais. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu, asmenys, kurie pelnosi iš kito asmens prostitucijos, t. y. sąvadautojai ir jų bendrininkai, gali būti baudžiami laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
Lietuvos „Carito“ apklausa dėl lietuvių požiūrio į prostituciją
Kaip manote, ar prostitucija yra socialinė problema?
| Taip 88,7 % | Ne 11,3 % |
Jūsų nuomone, ką reikėtų daryti su prostitucija?
| Legalizuoti 32,2 % | Drausti 67,8 % |
Jei manote, kad prostituciją reikėtų drausti, ką derėtų bausti pažeidus draudimą?
| Klientus 23,6 % | Sutenerius 20,6 % |
| Prostitutes 4,8 % | Visus išvardytus asmenis 26,6 % |
2010 m. gegužės 12–20 d. apklausti 602 asmenys iš Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Marijampolės ir Panevėžio apskričių. Šaltinis – www.anti-trafficking.lt (Lietuvos „Caritas“)
Legalizuoti prostituciją Nyderlandų valdžią skatino tai, kad merkantilistinėje ir liberalioje šalies visuomenėje ši veikla buvo daugiau ar mažiau toleruojama nuo viduramžių. Maža to, prostitucijos įteisinimo šalininkai pateikė tokius argumentus už prostitucijos legalizavimą: bus geriau pasirūpinta prostitučių sveikata; prostitutės galės naudotis įvairiomis socialinėmis garantijomis; valstybė gaus papildomų pajamų iš prostitučių mokamų mokesčių. Priėmus Bordelių įstatymą, Nyderlandų policija džiaugėsi, kad bus lengviau kovoti su neteisėtu žmonių gabenimu ir nepilnamečių prostitucijos organizavimu užsiimančiais asmenimis. Tikėtasi, kad naujas įstatymas suduos smūgį su prostitucija susijusioms nusikalstamoms grupėms.
Praėjus dešimčiai metų nuo Bordelių įstatymo priėmimo, nedaug yra Nyderlandų piliečių, besidžiaugiančių visišku prostitucijos įteisinimu. Valstybėje toliau aktyviai veikia organizuotos nusikalstamos grupės, kurios užsiima neteisėtu žmonių gabenimu ir pelnosi iš prostitucijos. Dauguma šių grupių yra iš Rytų Europos, Turkijos, Nigerijos, Vengrijos, Rumunijos, Bulgarijos. Kita vertus, Nyderlanduose aktyviai veikia įvairia nusikalstama veika užsiimančios imigrantų grupuotės iš Pakistano, Turkijos, Maroko, Surinamo. Iš prostitucijos ir kitų nusikalstamų veikų Nyderlanduose gaunamos pajamos ypač dažnai „nusėda“ minėtose šalyse.
Nyderlandų patrauklumo organizuotoms nusikalstamoms grupėms priežastys
patogi šalies geografinė padėtis;
gerai išvystyta transporto infrastruktūra;
gerai veikiantys komunikaciniai tinklai;
kosmopolitiška ir tolerantiška visuomenė;
įstatymuose numatytos palyginti švelnios bausmės už įvairius nusikaltimus;
geros nuteistųjų kalinimo sąlygos;
pinigams plauti tinkama (įtarimų nekelianti) šalies bankinė sistema.
Nyderlandų politikai ir teisėsaugos atstovai pripažįsta, kad legalizavus prostituciją tapo sudėtingiau ją kontroliuoti. Šalis virto prostitučių iš įvairių Europos valstybių, kuriose prostitucija netoleruojama ir draudžiama, traukos centru. Iš ES nepriklausančių valstybių atvykusios, bet legaliai Nyderlanduose dirbti norinčios prostitutės itin padidino suklastotų asmens tapatybės dokumentų paklausą.
Raudonųjų žibintų kvartalai ėmė masinti prekeivius, kurie užsiima nelegalia prekyba stipresniais narkotikais. Atsipalaiduoti ir į prostitutes bent jau paspoksoti ateinantys turistai bei paaugliai dažnai neatsisako pasiūlymų išmėginti čia pat siūlomus stipresnius narkotikus. Greta nelegalių narkotikų raudonųjų žibintų kvartaluose taip pat pradėtos aktyviai siūlyti įvairios nelegalios finansinės operacijos.
Prostitucijos įteisinimas Nyderlanduose nesumažino su ja susijusių nusikaltimų skaičiaus. Čia dažniau fiksuojami prievartos prieš prostitutes naudojimo atvejai. Olandai susirūpinę, kad Amsterdamo raudonųjų žibintų kvartalas ar marihuanos lapas tapo užsienio turistams geriau žinomais Nyderlandų simboliais nei olandiškos klumpės ir tulpės.
Pastaraisiais metais Nyderlanduose buvo užfiksuoti du specifiniai moterų ir merginų įtraukimo į prostituciją būdai. Vienas iš jų – šalies visuomenės diskusiją apie laisvės ir tolerancijos ribas paskatinusi „meilužių sąvadautojų“ veikla. Patrauklios išvaizdos, stilingai apsirengę ir brangias mašinas vairuojantys meilužiai sąvadautojai (dažnai iš Maroko arba Turkijos kilę Nyderlandų piliečiai) pažinties pradžioje apipila merginas dėmesiu ir dovanomis. Po to seka seksas, dažniausiai savanoriškas, nors pasitaikė atvejų, kai meilužiai sąvadautojai griebėsi ir prievartos.
Į meilužių sąvadautojų pinkles patekusios merginos pamažu yra izoliuojamos nuo aplinkinių. Dažnai jos nuteikiamos prieš savo tėvus, tad meilužiai sąvadautojai tampa vieninteliais žmonėmis, kuriais jos pasitiki. Merginas su jais ima sieti stiprūs emociniai ar net meilės ryšiai. Nuo meilužių sąvadautojų priklausančios merginos pradedamos pratinti lytiškai santykiauti su kitais vyrais – užsiimti prostitucija.
Pastebėta, kad į prostituciją įtrauktos merginos tampa priklausomos nuo meilužių sąvadautojų įsakymų ir paklūsta nuolatinei jų kontrolei. Jei šalia nebūna meilužių sąvadautojų, merginos patiria identiteto krizę. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad Nyderlanduose gyvenantys meilužiai sąvadautojai aukų dažnai ieško Rytų Europoje.
Tėvams, kurie nori ištraukti dukteris iš prostitucijos liūno, neretai tenka kreiptis pagalbos į psichoterapeutus. Bet ir tai ne visada padeda. Vienos merginos, patekusios į pinkles, teigimu, priklausomybė nuo meilužių sąvadautojų yra stipresnė nei nuo narkotikų.
Kitas Nyderlandų teisėsaugos užfiksuotas merginų įtraukimo į prostituciją būdas – į vudu panašių ritualų naudojimas. Apie šį metodą Nyderlandų visuomenė daugiau sužinojo po vadinamosios „Koolvis“ bylos, kurią teismas nagrinėjo 2009 metais. Šioje byloje buvo išaiškintas tarptautinis nusikaltėlių tinklas, užsiimantis neteisėtu žmonių gabenimu ir prostitucijos organizavimu. Jame svarbų vaidmenį vaidino sąvadautojos moterys (vadinamosios „madam“). Šis tinklas merginas verbuodavo Nigerijoje. Iš čia būsimos prostitutės būdavo gabenamos į Nyderlandus ir tada paskirstomos po kitas Europos šalis.
Nigerijoje veikiančios sąvadautojos nuo aukų dažniausiai neslėpdavo, kad Europoje joms teks užsiimti prostitucija. Bet pabrėždavo, kad trumpas pasiaukojimo laikotarpis Europoje garantuos sotų ir laimingą gyvenimą Nigerijoje. Prieš užverbuotoms merginoms išvykstant į Europą, dažnai būdavo sudaromos „darbo sutartys“ tarp sąvadautojų, merginų ir jų tėvų (dažniausiai – motinų).
Iš Nigerijos į Europą atvykusios merginos būdavo informuojamos, kad yra skolingos nuo 50 000 iki 60 000 eurų ir prieš grįždamos namo turės atidirbti šią sumą. Toms, kurios nenorėdavo atidirbti, buvo naudojama ne fizinė, bet psichologinė prievarta. Nepaklusnias darbuotojas sąvadautojos mėgindavo paveikti pasinaudodamos Nigerijoje likusiais jų tėvais. Tačiau esant reikalui sąvadautojos pasitelkdavo ir afrikietiškus mistinius ritualus atliekančius šventikus. Pastarieji gamindavo nepaklusnias merginas simbolizuojančias lėles su jų odos, kraujo, plaukų arba nagų detalėmis. Taip merginos iš Nigerijos buvo verčiamos užsiimti prostitucija naudojantis mistinių ritualų keliama baime.
Pastaraisiais metais Nyderlandų politinė valdžia ėmėsi priemonių, kuriomis siekiama gelbėtis iš sudėtingos kriminogeninės situacijos, susidariusios dėl pernelyg liberalaus požiūrio į prostituciją ir prekybą narkotikais. Vis aktyviau svarstomi argumentai panaikinti Bordelių įstatymą. 2008 m. pabaigoje uždrausta prekiauti „stebuklingais“ (haliucinogeniniais) grybais. Taip pat pradėtos uždarinėti netoli mokyklų lengvaisiais narkotikais prekiaujančios vadinamosios „kavos krautuvėlės“ (angl. „coffee shops“).
Daug „coffee shops“ ir viešnamių pastaraisiais metais uždaryta nustačius jų ryšius su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis. Vietos politikai deda daug pastangų, kad įvairių Nyderlandų miestų senamiesčiuose būtų sumažinta raudonųjų žibintų kvartalų užimama teritorija. Tiems, kurie vis dar nori legaliai užsiimti prostitucijos verslu šalyje, vis sunkiau gauti tam reikalingas licencijas. Amsterdamo raudonųjų žibintų kvartalo languose savo paslaugas siūlančios moterys ir merginos jau nebesirodo visai apsinuoginusios.
Apibendrinant galima teigti, kad Nyderlandų prostitucijos legalizavimo eksperimentas nėra tinkamas sėkmingos kovos su prostitucija ir su ja susijusiomis organizuotomis nusikalstamomis grupėmis pavyzdys. Šalies atvejis rodo, kad atitinkamus įstatymų projektus ar idėjas prostitucijos įteisinimo šalininkams Lietuvoje kol kas būtų geriau palaikyti stalčiuje arba išvis mesti iš galvos. Tiesa, ne dėl „davatkynų visokių“, bet dėl galimų neigiamų pasekmių.