Belgrade daug žmonių buvo sužeisti, kai protestuotojai, kurių dauguma vilkėjo juodus drabužius su gobtuvais, svaidė akmenis ir butelius su benzinu į pareigūnus, mėginančius užtikrinti antrojo šalyje gėjų parado dalyvių saugumą.
Prieš šias eitynes protestuojantys riaušininkai taip pat sugebėjo padegti Serbijos prezidento Boriso Tadičiaus Demokratų partijos (DS) būstinę, tačiau gaisras buvo greitai užgesintas, o žmonės per jį nenukentėjo.
Policija atsakė ašarinėmis dujomis, taip pat pasiuntė kelis šarvuočius, siekiant neleisti protestuotojams prieiti prie gėjų eitynių dalyvių.
Centrinė Terazijės aikštė buvo nusėta akmenimis ir protestuotojų paliktomis šiukšlėmis.
Didžiausias smurtas Serbijos sostinėje įsisiautėjo paradui jau pasibaigus.
Tokių audringų neramumų Belgrade nebuvo nuo 2008 metų liepos, kai mieste buvo suimtas buvęs Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius.
Serbijos policija pranešė, kad per riaušes buvo sužeistas 141 žmogus: 124 policininkai ir 17 civilių asmenų.
Vidaus reikalų ministras Ivica Dačičius sakė, kad šiuose neramumuose dalyvavo apie 6 000 riaušininkų.
Apie 250 iš jų buvo sulaikyti, o dėl 102 asmenų veiksmų teisėsauga pradėjo ikiteisminius tyrimus, Teisingumo ministerijos pareigūnas Slobodanas Homenas sakė televizijai B92.
"Areštais tęsis šį vakarą ir ateinančiomis dienomis", - pabrėžė jis, pridūręs, kad įtariamiesiems, jeigu jų bylos bus perduotos teismui, gresia iki aštuonerių metų laisvės atėmimo.
B.Tadičius įspėjo, kad "chuliganais ir smurto organizatoriai bus suimti ir patraukti atsakomybėn".
"Serbija užtikrins žmogaus teisių apsaugą visiems savo piliečiams, kad ir kokie būtų jų nesutarimai. Nebus mėginama atšaukti šią laisvę, o smurtas nebus toleruojamas", - sakoma prezidento pranešime.
Serbijos vyriausybė taip pat pasmerkė "chuliganų smurtą".
Riaušininkai apmėtė akmenimis ir I.Dačičiaus Socialistų partijos būstinę, tačiau žmonės ten nenukentėjo. Taip pat buvo išdaužyti keli langai valstybinės televizijos RTS pastate.
Chuliganų būriai įsiveržė į kelias parduotuves Belgrado centre ir grobė prekes, kol juos sulaikė policija.
Belgrado meras Draganas Džilas nurodė, kad riaušininkų padaryta žala ir reikalingų tvarkymo darbų išlaidos gali siekti maždaug milijoną eurų (3,45 mln. litų).
Anksčiau protestuotojai mėgino prasiveržti pro stiprius policijos kordonus, saugančius gėjų teisių aktyvistus, tačiau saugumo pajėgoms pavyko juos sulaikyti.
"Blogai, kad mus atitvėrė policija, bet... galbūt po dešimties metų bus kitaip, - pareiškė vienas iš gėjų eitynių dalyvių, vardu Nikola. - Po mušimų, po gyvenimo baimėje mums to reikia, kad taptume matomi".
Naujienų agentūros AFP duomenimis, šiame gėjų parade dalyvavo apie tūkstantis žmonių. Jų buvo gerokai mažiau nei šeštadienį vykusiose protestuotojų eitynėse, kurias organizavo ultranacionalistų judėjimas "Dveri".
Sekmadienį vykusiame gėjų parade dalyvavo žinoma serbų aktorė Mirjana Karanovič ir tarptautinės bendruomenės atstovai.
"Turime būti čia, kad parodytume, jog nebijome, kad mūsų draugai gėjai yra tokie patys kaip mes", - pabrėžė M.Karanovič.
Pirmąsias Serbijoje gėjų eitynes 2001 metais sužlugdė smurtas, išprovokuotas dešiniųjų ekstremistų.
Pernai planai organizuoti panašų renginį buvo atšaukti, kai vyriausybė pareiškė negalinti užtikrinti dalyvių saugumo.
"Susirinkome čia švęsti šios didžios dienos, kurios taip ilgai laukėme", - sakė Europos Komisijos atstovas Belgrade prancūzų diplomatas Vincentas Degert'as.
Europos vadovų tarybos generalinio sekretoriaus specialusis pasiuntinys Serbijoje Konstantinas Jerpkostopulas gyrė Belgrado pareigūnus, palaikiusius šias eitynes.
"Kai Serbijai... atvirai švenčia įvairumą..., žinome, kad mūsų vertybės - pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms - yra gerbiamos ir ginamos", - pabrėžė jis.
Europos vadovų tarybos generalinis sekretorius Thorbjoernas Jaglandas Strasbūre paskelbtame pranešime gyrė "Serbijos pareigūnų ryžtą ginant teises, kurias saugo Europos žmogaus teisių konvencija"
Serbijos Ortodoksų Bažnyčią penktadienį pasisakė prieš paradą, tačiau taip pat paragino žmones susilaikyti nuo smurto prieš jo dalyvius.
Serbijos visuomenėje iki šiol giliai išsikerojęs priešiškumas gėjams, o homoseksualios orientacijos neslepiantys asmenys nuolat susiduria su diskriminacija.
"Esame čia, ir tai svarbiausia", - kita maršo dalyvė, vardu Sara, sakė AFP. - Tai pirmas žingsnis ilgame kelyje, tačiau džiaugiuosi, jog tai galiausiai įvyko".