Šventinis sambūris Teherane labiau priminė malonų šeimyninį susibūrimą nei aistringą revoliucinį mitingą: griežtosios linijos šalininkai islamistai, džiaugsmingai skanduojantys "Mirtis Amerikai", milžiniškoje Azadžio aikštėje ištirpo tarp balionų ir užkandžių prekeivių.
Kaip pranešė valstybinė televizija, šioms iškilmėms, skirtoms paminėti 1979 metų įvykius, kai buvo nuverstas šachas Mohammadas Reza Pahlavi (Mohamadas Reza Pahlavis) ir įvesta islamo teisė, valdžia oficialiai pareikalavo keturių tūkstančių autobusų, tačiau į minėjimo vietą žmones taip pat vežė dar keli tūkstančiai lengvųjų automobilių.
Oficialiajai žiniasklaidai paraginus, panašios demonstracijos buvo surengtos visuose pagrindiniuose šalies miestuose. Pasak valstybinės televizijos, jose dalyvavo milijonai žmonių.
Demonstracijų dalyviai rankose laikė plakatus su aukščiausiojo religinio šalies lyderio ajatolos Ali Khamenei (Ali Chamenėjaus) ir jo pirmtako ajatolos Ruhollah Khomeini (Ruholos Chomeinio) atvaizdais, transparantus su užrašu "Mirtis Amerikai" ir karikatūras, vaizduojančias "Rembušą" - Jungtinių Valstijų prezidentą George'ą W. Bushą (Džordžą V.Bušą), apsirengusį kaip Holivudo veiksmo filmų herojus Rembo, kurį suvaidino Sylvesteris Stallone (Silvesteris Stalonė).
Šiaip jau milžiniška minia buvo gerai nusiteikusi, nors ir skandavo "Mirtis Amerikai/Anglijai/Izraeliui". Puiki proga pasipelnyti pasitaikė ir gatvės prekeiviams, pardavinėjantiems viską - nuo rožinių balionų su lėlės Barbės atvaizdais, bananų ir cigarečių iki apatinių trumpikių, dryžuotų kaip Amerikos vėliava.
Konservatorių kontroliuojamos valstybinės televizijos žurnalistas tvirtino, kad šis renginys buvo simbolinis: jis paliudijo, jog nepaisant gilios krizės, kilusios uždraudus kitą savaitę rengiamuose parlamento rinkimuose dalyvauti daugybei reformistų, Iraną tebevaldo dvasininkija. "Žmonės demonstruoja režimo stabilumą, jie sako užsienio šalims, ypač Amerikai, kad šalis ir žmonės yra išvien su režimu", - teigė jis.
Tačiau M.Khatami miniai sakė, kad "iraniečiai turi tris pasirinkimus. Pirmasis - imituoti Vakarus ir nepaisyti iraniečių religinių įsitikinimų, kultūros bei tapatybės. Antrasis pasirinkimas - tai ekstremizmo kelias, kuris neatsižvelgia į dabarties poreikius, žmonių reikalavimus ar balsus". Ekstremizmo šalininkai, pasak jo, "religijos vardu priešinasi laisvei ir demokratijai. Jų modelis yra bjaurus ir prievartinis, kokį neseniai matėme Afganistane", kai jį valdė Talibano kovotojai. "Trečiasis pasirinkimas, kuriuo aš tikiu, yra islamo respublikos ir reformų kelias", - teigė šalies prezidentas.
Tiesa, M.Khatami leido suprasti, kad nepaseks daugelio savo sąjungininkų iš parlamento pavyzdžiu ir neatsistatydins. "Aš tesu menkas tarnas, kuris turi dar kelis mėnesius įgyvendinti savo programą. Jeigu man pasiseks arba ne. Aš nežinau jokio kito kelio, išskyrus reformų kelią", - kalbėjo M.Khatami.
Antroji ir paskutinė M.Khatami prezidentavimo kadencija baigsis 2005 metų viduryje.