Knygos "MI6" autorius, britų istorikas Keithas Jeffrey'is galėjo susipažinti su žvalgybos archyvais, apimančiais laikotarpį nuo 1909 metų, jos įkūrimo, iki 1949 metų, šaltojo karo pradžios.
Knygoje pasakojamos istorijos prilygsta geriausiems romanams apie šnipus. MI-6 agentai sprogdina laivus, veikia nacių užimtoje Europoje ir Sovietų Sąjungoje, ar geria šampaną gražių moterų draugijoje.
Pirmą kartą knygoje patvirtinamas faktas, kad tokie žymūs rašytojai, kaip Grahamas Greene'as, W. Somersetas Maughamas ir Arthuras Ransome'as, buvo MI6 agentai.
K.Jeffrey'is pasakojo, kad jis galėjo patekti "į slapčiausius Britanijos archyvus", pridurdamas, kad skirtingai nei kitų Britanijos slaptųjų tarnybų dokumentų, tie, kuriuos jis matė, niekada nebus paskelbti.
"Jaučiausi, tarsi būčiau, gal neatsidūręs už fronto linijos, bet kaip agentas nuleistas į užsienio šalį", - 810 puslapių knygos pristatyme, kuris vyko URM, pasakojo knygos autorius.
Vienas agentas Billis "Biffy" Dunderdale'as buvo artimas romanų apie J.Bondą autoriaus Iano Flemingo draugas. B. Dunderdale'o "potraukis dailioms moterims ir greitiems automobiliams" galėjo įkvėpti rašytoją tais pačiais charakterio bruožais apdovanoti savo herojų - agentą 007, rašoma knygoje.
K.Jeffrey'is sako, kad gandai apie agentus, neva turinčius "leidimą žudyti", yra mitas, o MI6 archyvai atskleidžia, kad žvalgyba per tą laikotarpį, apie kurį pasakoja knyga, susiję tik su dviem neteisėtais nužudymais.
Tačiau MI6 agentai susprogdino penkis laivus, taip siekdami atgrasinti žydus, kurie po Antrojo pasaulinio karo plūdo į anuo metu britų valdomą Palestiną.
MI6 taip pat šnipinėjo savo sąjungininkus, įskaitant ir Jungtines Valstijas bei Antrojo pasaulinio karo Prancūzijos pasipriešinimo simbolį - generolą Charles de Gaulle.
Knygoje taip pat pasakojama Haroldo "Kim" Philby išdavysčių istorija, jo kopimą į MI6 valdžios viršūnes. Tiktai vėliau paaiškėjo, kad jis šnipinėja Sovietams ir priklausė liūdnai pagarsėjusiai Kembridžo šnipų grupei.
Buvęs MI6 vadovas seras Johnas Scarlettas, praėjusiais metais palikęs tarnybą, knygos pristatyme sakė, kad sutikimas parašyti žvalgybos istoriją buvo "radikalus žingsnis...; nieko panašaus nebuvo iki tol, ir nieko panašaus neketinama daryti ateityje".